Jonas Dielininkaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvių mokslo draugijos narių grupė 1912 m.
Pirmoje eilėje: Jonas Jablonskis, Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, Jonas Basanavičius, Liudvika Didžiulienė, Jonas Dielininkaitis;
antroje eilėje: Vincas Palukaitis, Antanas Vileišis, Baltramiejus Čepulis, Adomas Sketeris, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Ambrozaitis;
trečioje eilėje: Juozas Kairiūkštis, Jonas Spudulis, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Mykolas Kuprevičius

Jonas Izidorius Dielininkaitis, lenk. Jan Delinikajtys (1850 m. liepos 3 d. Miknaičiuose (prie Kudirkos Naumiesčio) – 1926 m. balandžio 25 d. Varšuvoje, palaidotas Povonzkų kapinėse) – Lietuvos ir Lenkijos gydytojas, homeopatas. Aušrininkas, Lietuvių mokslo draugijos narys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1876 m. baigė Marijampolės gimnaziją. Po to studijavo mediciną Varšuvos universitete, buvo išrinktas Lietuvių savitarpio pagalbos draugijos vicepirmininku ir pirmininku. 1881 m. birželio 16 d. gavo gydytojo diplomą, iki 1889 m. dirbo Lomžoje ir Zambruve. 1893 m. pervažiavo į Aleksotą (dab. Kauno miesto dalis), 1897 m. – į Virbalį. 1898 m. pradėjo priiminėti pacientus Varšuvoje kaip gydytojas-homeopatas, iki šiol Lenkijoje vaistinėse galima nusipirkti pagal jo receptūrą sukurtų Dielininkaičio lašų (lenk. Krople Delinikajtysa). Po Pirmojo pasaulinio karo reiškėsi kaip moterų ligų specialistas.

Jonas Dielininkaitis 1912 m. dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos suvažiavime Vilniuje. Išaugino du sūnus – Stefaną ir Janušą. Pastarasis dirbo žurnalistu laikraštyje „Kurier Poranny“, taip pat redagavo dvisavaitinį leidinį „Radio dla Wszystkich“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]