Jonas Ambrozaitis
.jpeg)
Jonas Ambrozaitis (Šiaulių dėdė, 1856 m. balandžio 22 d. Šiaulėnuose – 1916 m. birželio 16 d. Vilniuje) – knygnešys, Lietuvos revoliucinis ir kultūros veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1884 m. gabeno lietuviškas knygas iš M. Jankaus spaustuvės į Lietuvą. Už anticarinę veiklą kalintas ir 1894 m. ištremtas į Liepoją dirbo geležinkelio telegrafistu. Vienas pirmųjų socialdemokratų Liepojoje ir Šiauliuose. Grįžęs Šiauliuose dirbo V. Zubovo Gubernijos alaus daryklos ekspeditoriumi, 1900 m. kalintas Šiaulių kalėjime. 1901–1904 m. ištremtas į Viatkos guberniją, Nolinską.
Vienas aktyviausių 1905 m. revoliucinių įvykių Šiauliuose dalyvių. 1905–1907 m. dirbdamas Gubernijos alaus bravore organizavo mėgėjų teatrą. 1915–1916 m. Vilniuje dirbo Lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. Bendradarbiavo laikraščiuose „Vilniaus žinios“, „Naujoji Gadynė“, „Lietuvos ūkininkas“.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Merkys. Jonas Ambrozaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 428 psl.