Neringa Venckienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Neringa Venckienė
Neringa Venckienė.jpg
Neringa Venckienė
Gimė: 1971 m. gegužės 21 d. (47 metai)
Kaunas
Tėvas: Vytautas Kedys
Motina: Laimutė Kedienė
Vaikai:

Karolis

Veikla: teisininkė
Organizacijos: Kauno apygardos teismas
Alma mater: Vilniaus universitetas

Neringa Venckienė (g. 1971 m. gegužės 21 d. Kaune) – Lietuvos teisininkė, buvusi teisėja ir politikė, Seimo narė (2012-2014).

Brolis – Drąsius Kedys (1972–2010). Apie brolį N. Venckienė yra parašiusi ir išleidusi biografinę knygą.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. aukso medaliu baigė Garliavos 1-ąją vidurinę mokyklą, 1989–1995 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 2005 m. – MRU doktorantūroje.

1995–1999 m. – LŽŪU juristė, 1999 m. – Kauno rajono apylinkės teismo kandidatė į teisėjus, 1999–2007 m. – Kauno rajono apylinkės teismo teisėja, 2007–2012 m. – Kauno apygardos teismo teisėja.[2]

2010 m. rugpjūčio 2 d. N. Venckienei buvo iškelta drausmės byla. Teisėjų etikos ir drausmės komisija pažymėjo, kad „bendraudama su žiniasklaida bei viešai reikšdama nuomonę apie netinkamą ikiteisminio tyrimo eigą ir ikiteisminio tyrimo institucijų darbą, išsakydama neigiamą nuomonę apie kitus asmenis ir viešai kaltindama juos, taip pat rašydama skundus brolio vardu bei nepagarbiais žodžiais pavadindama asmenis, kurių atžvilgiu rengė dokumentus“, t. y. pažeidė Teisėjų etikos kodeksą. 2011 m. Teisėjų garbės teismas skyrė papeikimą, kadangi N. Venckienė savo veiksmais ir pasisakymais visuomenės informavimo priemonėse pažeidė Teisėjų etikos kodekse minimus pagarbos žmogui, lojalumo valstybei, nešališkumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus[3].

2012 m. liepos 2 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė patenkino N. Venckienės prašymą ir pasirašė dekretą, atleidžiantį ją iš užimamų pareigų.[4]

2012 m. buvo išrinkta į Seimą pagal partijos „Drąsos kelias“ sąrašą. 2014 metais apkaltos tvarka pašalinta iš Seimo už priesaikos sulaužymą.

Išsiskyrusi su advokatu Aidu Venckum.

Politikės karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Buvo išrinkta į 2012–2016 m. kadencijos Seimą, patvirtinta „Drąsos kelio“ frakcijos seniūne.

2013 m. balandžio 9 d. Seimas patenkino prokuroro prašymą ir panaikino N. Venckienės teisinę neliečiamybę, leido patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti laisvę, ją kaltinanant pažeidus šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Manoma, jog nuo 2013 m. balandžio mėn. Seimo narė pradėjo slapstytis nuo teisėsaugos, nebelankydama Seimo posėdžių ir slapta išvykdama iš Lietuvos ir išsiveždama iš Lietuvos moksleivį sūnų. Gegužės 9 d. prokuratūra paskelbė N. Venckienės paiešką. Dėl Seimo posėdžių nelankymo N. Venckienei balandį buvo trečdaliu sumažinta alga. Dingusiai Seimo narei svarstyta galimybė surengti apkaltą ir atimti mandatą, tačiau politologai nesutarė, ar tai galima daryti jai nesant Lietuvoje.[5] Jos aplinka teigė, kad Seimo narė bėgo į užsienį nuo susidorojimo.

Seimas 2014 m. birželio 19 d. panaikino N. Venckienės Seimo narės mandatą, nes ji nuo 2013 m. balandžio mėnesio nelankė Seimo plenarinių ir komitetų posėdžių. Už apkaltą balsavo 95, prieš – 9, susilaikė - 5 Seimo nariai. Dar 9 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti. Iš viso balsavo 118 Seimo narių.[6] Apkalta surengta Seimo narei nedalyvaujant.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]