Šventųjų Kalnų nacionalinis gamtos parkas

Koordinatės: 48°55′00″ š. pl. 37°47′00″ r. ilg. / 48.91667°š. pl. 37.78333°r. ilg. / 48.91667; 37.78333
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nacionalinis gamtos parkas „Šventieji Kalnai“
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Sviatohirsko Lavra
Sviatohirsko Lavra
Vieta: Donecko sritis, Ukraina Ukraina
Žemėlapis rodantis Nacionalinis gamtos parkas „Šventieji Kalnai“ vietą.
Nacionalinis gamtos parkas „Šventieji Kalnai“
Koordinatės: 48°55′00″ š. pl. 37°47′00″ r. ilg. / 48.91667°š. pl. 37.78333°r. ilg. / 48.91667; 37.78333
Plotas: 40 589 ha
Įkurtas: 1997 m.
Vikiteka: Šventųjų Kalnų nacionalinis gamtos parkas

Nacionalinis gamtos parkas „Šventieji Kalnai“ (ukr. Національний природний парк „Святі Гори“) – nacionalinis parkas, esantis Rytų Ukrainoje, Donecko srities šiaurėje, Slovjansko (11 957 ha), Lymano (27 665 ha) ir Bachmuto rajonuose. Įsteigtas 1997 m. Daugiausiai užima teritoriją palei Doneco upę jos kairiajame krante su atskirais plotais dešiniajame krante.

2014 m. parko objektai smarkiai nukentėjo per karą Donbase.[1]

Rytas parke „Šventieji Kalnai“
Nacionalinis parkas kairiajame Doneco krante

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parke yra kreidos kalnai, kuriuose dar randamos senovinės rūšys, pvz., kreidinė pušis (Pinus sylvestris var. cretacea), išlikusi iš ikiledyninio periodo, įrašyta į Ukrainos ir Rusijos Raudonasias knygas.[2]

2008 m. nacionalinio parko kreidos kalnai – Šventieji kalnai pateko į Ukrainoje organizuojamo konkurso „Septyni Ukrainos stebuklai“ sąrašo šimtuką. Bendras parko plotas – 40 589 ha, iš kurių 11 878 ha yra parko nuosavybė.

Parko teritorijoje auga 943 augalų rūšys, iš kurių 48 įrašytos Ukrainos Raudonojoje knygoje. Saugoma Doneco slėnio augalija: reliktiniai kreidinės pušies miškai, reliktinių ir endeminių augalų grupės kreidos atodangose, raguviniai miškai, stepės, pievų ir pelkių augmenija. Priskaičiuojama 20 floros endeminių rūšių.

Sutinkamos 256 gyvūnų rūšys, iš kurių 50 įrašytos šalies Raudonojoje knygoje. Priskaičiuojamos 43 rūšys žinduolių, 194 – paukščių, 10 – roplių, 9 – varliagyvių, 40 – žuvų.

Istorinė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parko teritorijoje yra 129 archeologijos (nuo paleolito iki viduramžių) ir 73 istorijos paminklai. 1980 m. buvusiame Sviato–Uspenskos vienuolyne įsteigtas Sviatohirsko valstybinis istorijos ir architektūros draustinis. Pagrindinis jo paminklas – Sviatohirsko laura (XV a.), stūksanti ant Doneco uolingo kreidos šlaito. Taip pat yra gigantiškas paminklas (28 m aukščio) revoliucionieriui Artiomui, Antrojo pasaulinio karo memorialas.

Nacionalinio parko objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parkui priklausantys gamtos paminklai, draustiniai:

Slovjansko rajone:

  • Didžiausias Donecko srityje ąžuolynas, valstybinis gamtos paminklas „Majacka dačia“ (18 ha).
  • Salpoje augantis ąžuolynas, vietinės reikšmės draustinis „Zaplava-1“ (590 ha).
  • Prieš 50 metų pasodintas pušynas, vietinės reikšmės draustinis „Uročiščė Sosna“ (527 ha).
  • Gamtos paminklas „600 metų ąžuolas“, seniausias Rytų Ukrainoje, jo aukštis – 29 m, kamieno apimtis – 6,3 m
  • Majacko girininkijos dendroparkas (1,5 ha).

Krasnyj Limano rajone:

  • Vietinės reikšmės botaninis draustinis „Pakalnutė“ – miškas Doneco upės salpoje, kur auga saugoma paprastoji pakalnutė (43 ha).
  • Vietinės reikšmės zoologinis draustinis „Juodasis Žerebecas“ – prie Juodojo Žerebeco upės auga saugomas šimtametis juodalksnių miškas, užimantis 70 proc. draustinio teritorijos (223 ha). Čia veisiasi bebrai, peri pilkieji garniai.
  • Vietinės reikšmės landšaftinis draustinis „Černeckė“ (197 ha), kuriame auga įveisti pušynai ir natūralūs ąžuolynai.
  • Černeckės ežeras (12,24 ha) – miško ežeras, susiformavęs Doneco senvagėje, vietinės reikšmės hidrologinis paminklas.
  • Martinenkovės pelkė – vietinės reikšmės ornitologijos draustinis.
  • Pidpisočnė (197 ha) – aukštos bonitetinės klasės pušynai ir ąžuolynai aplink Pidpisočnės ežerą, vietinės reikšmės landšaftinis draustinis.
  • Sviatohirsko pušynai (686 ha) – 120 metų senumo pušynai aplink Sviatohirską, vietinės reikšmės landšaftinis draustinis.
  • Gamtos paminklas „Topolis“.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.