Bonitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Bonitetas (lot. bonitas, kilm. bonitatis 'gerumas, gera kokybė') – miško medyno našumo, augimo sąlygų gerumo rodiklis.

Nustatomas pagal tam tikro amžiaus medžių aukštį. Miško augimo sąlygos ir medynų produktyvumas vertinamas pagal bonitetines klases. Jos gali būti santykinės ir absoliutinės:

  • Santykinės bonitetinės klasės, rodančios, koks yra medyno vidutinio aukščio santykis su vidutiniu amžiumi, žymimos romėniškais skaitmenimis (I, II, III, IV ir V), kartais papildomomis raidėmis (Ia, Va, Vb). Geriausiai augantys medynai yra I, o blogiausiai - V klasės.
  • Absoliutinės bonitetinės klasės, rodančios medyno aukštį arba tūrio vidutinį prieaugį tam tikro, dažniausiai 100, 50 m. amžiaus medžių, žymimos arabiškais skaitmenimis.

Bonitavimas dar gali būti atliekamas pagal dirvožemių derlingumą ir jų žolinę dangą, normalių medynų vidutinį metinį tūrio prieaugį, 100 stambiausių 100 m. amžiaus medžių 1 ha aukštį ir kita. Bonitetinės skalės pateikiamos lentelių, grafikų ir formulių pavidalu.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algimantas VenckusBonitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 356 psl.