Paprastoji pakalnutė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Convallaria majalis
Paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis)
Paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Liliidae)
Eilė: Lelijiečiai
(Wikispecies-logo.svg Liliales)
Šeima: smidriniai
(Wikispecies-logo.svg Asparagaceae)
Gentis: Pakalnutė
(Wikispecies-logo.svg Convallaria)
Rūšis: Paprastoji pakalnutė
(Wikispecies-logo.svg Convallaria majalis)

Paprastoji pakalnutė (lot. Convallaria majalis, angl. Lily of the Valley, vok. Maiglöckchen) – smidrinių (Asparagaceae) šeimos, pakalnučių (Convallaria) genties augalas.

Kai kurie autoriai išskiria smulkesnes rūšis (pvz., Convallaria transcaucasica, japoninę pakalnutę (Convallaria keiskei)), tačiau tai yra tipinės rūšies variantai.

Daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis, šakotas, gausiai apaugęs šaknimis. Lapai pamatiniai, 2(3), dideli, 8-20 cm ilgio ir 5-6 cm pločio, nusmailėjusia viršūne, pliki, ilgakočiai, lankiškai gysloti. Vieno lapo makštis gaubia antrojo lapo lapkotį. Žiedynstiebis 15-20 centimetro ilgio, stačias, viršutinė dalis šiek tiek išsilenkusi, plikas. Žiedai į vieną pusę pasvirusioje kekėje, balti, kvepiantys. Pažiedės lancetiškos, trumpesnės už žiedkočius. Apyžiedis paprastas, suaugtinis, varpiškas, šešiadantis. Danteliai išsilenkę į lauko pusę. Kuokeliai 6. Liemenėlis vienas. Mezginė trilizdė. Vaisius – rutuliška, raudona uoga su apvaliomis, melsvomis sėklomis, prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn.

Žydi gegužės – birželio mėn. Auga visuose Lietuvos miškuose (dažniau lapuočių), kur daug puvenų ir pakankamai drėgmės. Kartais jos sudaro didelius sąžalynų plotus.

Paprastoji pakalnutė dėl puošnių žiedų ir nuostabaus aromato, auginama kaip dekoratyvinis augalas darželiuose, kapinėse. Tai ir nuodingas, ir vaistinis augalas. Žiedai vartojami parfumerijos pramonėje. Prancūzijos kaimuose yra išlikęs senas paprotys kasmet gegužės pirmą sekmadienį švęsti pakalnučių dieną.

Paprastoji pakalnutė

Vaistinės žaliavos rinkimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslininkų išaiškinta, kad pakalnutes toje pačioje vietoje galima rinkti tik kas penkti metai, nurenkant ne daugiau kaip 75 % sąžalyno augalų. Renkant dažniau, pakalnutė pradeda skursti.

Pakalnutės renkamos esant sausam ir giedram orui masinio jų žydėjimo metu, pilnai išsiskleidus ir užaugus lapams. Augalai nupjaunami prie lapų pamato, saugant neišrauti šakniastiebių. Surinktą žolę reikia tuoj pat padžiauti, nes jose esančios veikliosios medžiagos labai nepatvarios, ilgiau palaikytoje, o ypač pradėjusioje kaisti žaliavoje jos greitai suyra ir tokia žaliava gydymui nebetinkama. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūsta per 10-12 dienų. Esant lietingiems vėsiems orams, džiovinama 60-70 °C temperatūroje. Iš 5 kg šviežios žolės gaunama 1 kg sausos žaliavos.

Tinkamai išdžiovinta pakalnutės žolė yra bekvapė, labai karti. Išdžiūvę lapai – žalios spalvos, žiedai – gelsvai baltos.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 88 psl.


Commons-logo.svg

Vikiteka