Šiaulių kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Talsoskapiniuschema.png
Šiaulių senosios kapinės. Buvusios 1830 m. medinės koplyčios vieta
Kapinių vartai
Šiaulių senosios kapinės.
Šiaulių kapinių kalnelis
Kapinių rūsiai
Metaliniai kryžiai. Piešė B.Kuicienė
Metaliniai kryžiai. Piešė B.Kuicienė
Prof. Stasio Šalkauskio ir šeimos kapas.
Kapinių schema
Žukauskių šeimos kapas.
Lietuvos karių kapai 2009 ruduo
Lietuvos karių kapai
Lietuvos kariuomenė pagerbia žuvusius. 1929 m.
1-os oro eskadrilės karo lakūno leitenanto Juozo Kumpio 1901-02-17 1920-10-10 kapas. 2009 ruduo
Šiaulių įgulos karių, nužudytų klastingai užpuolus vokiečiams 1919 m. birželio 21 d., kapas
Lakūnų Albino Palskio ir Rinbuto Oželio kapas.

Šiaulių kapinės arba Talšos kapinėskatalikų kapinės Šiauliuose, centrinėje miesto dalyje, Kalniuko rajone, Ežero gatvėje, prie Talšos ežero. Seniausios iš esančių miesto kapinių. Užima 4,6 ha plotą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtos dėl parapinių kapinių, įkurtų aplink Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventorių ir už jo, perpildymo, iš dalies dėl sanitarinių reikalavimų. Žemė, kurioje įsikūrė Šiaulių katalikų parapijos kapinės, priklausė bažnyčiai. Aplink kapines tvoros nebuvo, tačiau jas nuo kito lauko skyrė griovys. Šiaulių senosiose kapinėse pradėta laidoti per choleros epidemiją ir 1831 m. sukilimą. Pradžioje buvo laidojama ant kalnelio, vadinamo Šv. Jono kalneliu, ant kurio, kaip manoma, stovėjo senoji Šiaulių pilis. Tačiau Šiaulių istorijos tyrinėtojai mano, kad dabartinių kapinių teritorijoje galėjo būti laidojama žymiai anksčiau, gal net Saulės mūšio laikais. Kasant kapus buvo randama tuos laikus menančių daiktų. Rašytiniuose šaltiniuose kapinės ir ten pat stovėjusi koplyčia, kuri sudegė apie 1970 m., minimos jau XVIII a. pabaigoje. Kaip atrodė ši koplyčia, sužinome iš 1830 m. inventoriaus aprašymo:

„… nuo bažnyčios tiesiai einant į šventorių, kapai, kur parapijos kapinės, ant kurių yra kryžiaus formos koplyčia, į kurią durys dvigubos su geležiniais vyriais ir prancūziška spyna uždaromos. Ji [koplyčia] pastatyta iš apvalių rąstų, altorius - staliaus darbo, jame paveikslas Šv. Jono Krikštytojo ant drobės pieštas. Koplyčioje 6 langai, sukalti iš lentų, stogas gontais dengtas, ant jo kupolas su kryžiumi.“

Vienas iš seniausių antkapinių paminklų yra ant kapinių senosios dalies aukštumos, netoli buvusios koplyčios vietos. Antkapinėje, maždaug 0,6x1,2 m dydžio plokštėje iškaltas tekstas. Mirties data nurodyta 1801 m. Tikėtina, kad uždarant senąsias parapines kapines, dalis naujai palaidotų palaikų galėjo būti perlaidoti į šeimyninius rūsius ar kapus kapinėse prie Talšos ežero. Prie seniausių kapaviečių priskiriami ir šeimyniniai rūsiai - koplyčios. Kalnelio šlaituose turtingesnės šiauliečių šeimos išmūrijo šeimyninius rūsius, kai kurie jų buvo su kriptomis, į kurias buvo dedami karstai. Keliuose rūsiuose karstai buvo sudėti vienas ant kito. Pirmieji rūsiai galėjo būti įrengti XVIII-XIX a. sandūroje, o didžioji jų dalis įrengta XIX a. II pusėje. Juose buvo laidojama ir XX a., net po Antrojo pasaulinio karo.

Seniausioje kapinių dalyje, ant Šv. Jono kalnelio, daugiausiai buvo laidojama iki Pirmojo pasaulinio karo. Čia palaidoti XVIII a. pab. - XX a. pr. gyvenę miesto gyventojai: amatininkai, mokytojai, kunigai, tarnautojai, paprasti miestelėnai.

Antrojo pasaulinio karo metais, puolant tarybinei armijai, kapinės buvo tapę vokiečių gynybos linija, todėl 1944 m. liepos mėn. buvo apšaudytos iš pabūklų. Apie 20 šeimyninių rūsių buvo susprogdinta artilerijos ir tankų sviediniais, kiti gerokai apgriauti. Pokario metais juose buvo apsigyvenę benamiai, todėl daug karstų sudeginta, palaikai sunaikinti. Nors miesto valdžia ir stengėsi be savininkų likusius rūsius užmūryti, kad į juos nebūtų landžiojama, rūsiai ir toliau buvo niokojami. Karo metais sunaikinta ir kelios dešimtys antkapinių paminklų.

Apie 1880 m. pradėta laidoti ir greta esančiame kalnelyje link stačiatikių kapinių, ta dalis aptverta akmenine tvora. 1905 m. senosios miesto kapinės jau buvo perpildytos. Senasis kapinių plotas apie buvusią koplyčią ir dalis kapinių link pravoslavų kapinių buvo visiškai prilaidota. 1905 m. rugsėjį Šiaulių klebonas Gustavas Tomkevičius kreipėsi į miesto Dūmą, prašydamas skirti vietą naujoms parapijos kapinėms. Jis pasiūlė žemės dalį, vadinamą „margais“ ir esančią už senųjų kapinių bei priklausančią Šiaulių parapijos Romos katalikų bažnyčiai, su sąlyga, jei Dūma sutiktų tokio pat dydžio žemę paskirti mainais Šiaulių beneficijai. Dūma sutiko, tačiau visi kapinių plėtimo formalumai buvo atlikti tik 1908 m., katalikų kapinės praplėstos link Talšos ežero.

1940 m. ir ši kapinių vieta buvo visiškai prilaidota. Tuo metu spaudoje pasirodė informacija, kad ieškomas naujas plotas kapinėms įrengti. Tačiau tam sutrukdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Karo metais (1941-1945 m.) žuvę ar mirę pavieniai civiliai žmonės buvo laidojami šeimos kapavietėse arba be priežiūros paliktose kapavietėse. 1945 m. Šiaulių miesto vykdomasis komitetas, motyvuodamas, kad kapinės labai apleistos, laidojama be tvarkos ir yra labai pripildytos, nutarė jas uždaryti. Leido laidoti tik šeimyniniuose rūsiuose, uždaruose šeimyniniuose kapuose, jeigu juose nebuvo laidojama 15 metų.

1955 m. kapinės dar kartą praplėstos abipus pagrindinių vartų, tačiau nuo 1959 m. laidojimas kapinėse apribotas, o kai buvo įrengtos Donelaičio kapinės ir visai uždraustas. Kapinės paskelbtos kultūros ir istorijos paminklu. Buvo leidžiama laidoti tik į jau esančius šeimyninius kapus, bet apie 1965 m. ir šie laidojimai uždrausti. 1990 m. išrinkta nauja Šiaulių miesto taryba, vykdydama šiauliečių prašymus, bandė atnaujinti laidojimus, nes daugelis kapų tapo neprižiūrimi, tačiau Kultūros paveldo saugotojai tam paprieštaravo.

Tarp katalikų ir stačiatikių kapinių buvusiame žemės plote už tvoros laidoti savižudžiai, vagys, nekrikštai. Čia buvo palaidoti ir keli laisvamaniai, nes atskiros laisvamanių kapinės Ginkūnuose buvo įrengtos tik 1924 m. Ne itin didelę žmonių pagarbą šiai vietai rodo ir tas faktas, kad tarpukario laikotarpiu šis kapinių pakraštys buvo nukasinėtas imant žvyrą, kadangi ši žemė buvo „niekieno“.

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aiškaus kapinių takų suplanavimo nebuvo. Seniausioje dalyje buvo laidojama nesilaikant bendros tvarkos. Vėliau, formuojant takus, dalis kapaviečių sunaikinta. Išilgai naujosios kapinių dalies suformuota ir išliko iki mūsų dienų kaštonų, klevų ir kitų medžių alėja. Be to, visos kapinės gausiai apsodintos medžiais. 1979 m. atlikus senųjų kapinių katalikiškosios dalies inventorizaciją, nustatytos 6773 išlikusios kapavietės.

Išlikę paminklai labai įvairūs savo stilistika, medžiagomis, atlikimo būdu. Vienur nulaužto medžio įvaizdis iš granito ar metalo, kitur - kukli antkapinė lentelė iš ketaus, dar kitur - gipsinės, betoninės šventųjų skulptūros. XIX a. II p. paplito iš ketaus lieti kiaurais ir reljefiniais ornamentais puošti metaliniai kryžiai, dažnai galu įtvirtinti į vientiso akmens ar betono postamentą. Dalis šių ketaus kryžių buvo liejama Šiauliuose, Nikolajaus Zubovo Gubernijos fabrike.

Kapinėse palaidoti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skliaustuose - kvartalas ir kapo numeris schemoje.

Kunigų alėja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susiformavo senojoje kapinių dalyje ant Šv. Jono kalnelio, prie takelio į buvusią koplyčią. Palaidoti:

Kolektyviniai kapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žukauskų šeimos mauzoliejus (III-4).
  • Švč. Jėzaus širdies seserys (VIII-33). PR kapinių dalyje, netoli tako, stovi kuklus antkapinis kryžius su užrašu: „Šv. Jėzaus širdies seserys“. Po šiuo paminklu ilsisi 4 vienuolės - seserys širdietės. Pirmoji palaidota sesuo Ona, o trys seserys žuvo 1944 metų liepos mėnesį, bombai pataikius į slėptuvę, kur buvo slepiamasi per bombardavimą. Žuvo seserys vienuolės: Ona Murzaitė, kilusi iš Šiaulių rajono, Ona Žilinskaitė ir Monika, atvykusi iš Anykščių. Ant kapo uždėtas betoninis antkapis. Galvūgaly pastatytas metalinis kryžius, prie jo pritvirtinta metalinė lentelė su užrašu.
  • Jarulaičių šeimyninis kapas (III-7). Tai rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės senelių Jarulaičių giminės kapas. Jos mama - Elžbieta Jarulaitytė. Sofija vaikystėje gyveno pas dėdę kanauninką Vincą Jarulaitį, kuris ir sutuokė ją su M. K. Čiurlioniu. Palaidoti: Ona Jarulaitis (m. 1883 m.), Petras Jarulaitis (m. 1898 m.), Teklė Jarulaitis (m. 1907 m.), Marta Jarulaitis (m. 1918 m.). 1989 m. „Ventos“ baldų gamybinio susivienijimo kraštotyrininkų iniciatyva nugriuvęs antkapinis paminklas atstatytas, sutvarkytas kapo plotas. Kapas aptvertas metaline tvorele, uždėtas betoninis antkapis. Galvūgalyje pastatytas juodo poliruoto granito obeliskas, prie jo pritvirtinta lentelė su užrašu.
  • Rusų karių, žuvusių malšinant 1863 m. sukilimą, kapas (IX-35).

Lietuvos kariuomenės karių ir savanorių kapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1994 m. Lietuvos kariuomenės karių ir savanorių kapai sutvarkyti pagal archit. R. Regeso parengtą darbo projektą. Kapinėse palaidoti:

Kapo Nr. Kariuomenės rūšis Laipsnis Vardas, pavardė Žūties arba mirties data
1. Nežinomas karys
2. 4 pėstininkų pulkas Leitenantas Karolis Hofmanas 1920 m. sausio 18 d.
3. 3 pėstininkų pulkas Eilinis Aleksandras Norutis 1919 m. birželio 21 d.
4. Nežinomas karys
5. Šiaulių batalionas Eilinis Benys Paplauskas 1919 m. rugpjūčio mėn.
6. Šiaulių batalionas Eilinis Matas Čepulis 1919 m. birželio 21 d.
7. Šiaulių komendantūra Eilinis Stanislovas Radavičius 1919 m. birželio 21 d.
8. Šiaulių batalionas Eilinis Kazys Skara 1919 m. birželio 21 d.
9. Šiaulių batalionas Eilinis Juozas Ūsas 1919 m. birželio 21 d.
10. Šiaulių batalionas Eilinis Povilas Valančius 1919 m. birželio 21 d.
11. Šiaulių batalionas Eilinis Jonas Venckūnas 1919 m. rugpjūčio mėn.
12. 4 pėstininkų pulkas Eilinis Mikas Lazauskas 1919 m. lapkričio 21 d.
13. 1 pėstininkų pulkas Eilinis Liudas Bižys 1919 m.
14. 3 pėstininkų pulkas Eilinis Aleksas Spagys 1919 m. rugpjūčio 24 d.
15. Šiaulių bat. Naujokas Jonas Juozapaitis 1919 m. liepos 18 d.
16. Šiaulių komendantūra Eilinis R Aleksandravičius 1919 m.
17. 1 pėstininkų pulkas Eilinis Juozas Viskūnas 1919 m.
18. Eilinis Kostas Jocys 1919 m. birželio 21 d.
19. 4 pėstininkų pulkas Eilinis Steponas Pivoriūnas 1919 m.
20. 1 pėstininkų pulkas Vyr. puskarininkis Vincas Novickas 1919 m. birželio 21 d.
21. 1 pėstininkų pulkas Eilinis Pranas Grušeckas 1919 m. gegužės 24 d.
22. Šiaulių batalionas Eilinis Bolius Šimkus 1919 m. birželio 21 d.
23. 1 oro eskadrilė Leitenantas Juozas Kumpis 1920 m. spalio 10 d.
24. Karo lakūnas Jaun.puskarininkis Pranas Radzevičius 1937 m. balandžio 18d.
25. 4 artilerijos pulkas Leitenantas Alfonsas Kazlauskas 1929 m. spalio 31 d.
26. 8 pėstininkų pulkas Leitenantas Petras Alekna 1923 m. rugpjūčio 1 d.
27. 3 pėstininkų pulkas Eilinis Jonas Kulys 1919 m. spalio 29 d.
28. 2 pėstininkų pulkas Eilinis B. Ribukauskas 1919 m. birželio 11 d.
29. Šiaulių batalionas Eilinis Kazys Sližnys 1919 m. vasario 5 d.
30. 2 pėstininkų pulkas Eilinis Jonas Taudrutis 1919 m. vasario 8 d.
31. 4 pėstininkų pulkas Eilinis Kazys Kiela 1919 m. lapkričio 21 d.
32. 4 pėstininkų pulkas Vyr. puskarininkis Justinas Čičelis 1919 m. gruodžio 21 d.
33. 3 pėstininkų pulkas Jaun. leitenantas Stasys Andriulis 1920 m. spalio 18 d.
34. Šiaulių batalionas Eilinis Jonas Žirgulis 1920 m. birželio 21 d.
35. Eilinis Jonas Šauklys 1920 m. sausio 16 d.
36. 3 pėstininkų pulkas Eilinis Antanas Janulis 1919 m. rugpjūčio 22 d.
37. Nežinomas karys
38. Šiaulių komendantūra Eilinis Jurgis Žukauskas 1920 m. sausio 26 d.
39. 2 pėstininkų pulkas Eilinis Jonas Kaminskas 1920 m. spalio 6 d.
40. 4 pėstininkų pulkas Eilinis Julius Plėštys 1920 m. sausio 14 d.
41. Nežinomas karys
42. Šiaulių komendantūra Eilinis Pranciškus Švambaris 1919 m.
43. 1 pėstininkų pulkas Eilinis J. Kasiliauskas 1919 m.
44. Kapitonas Antanas Juška 1941 m. lapkričio 22 d.
45. Karo lakūnas Jaun. puskarininkis Albinas Palskys 1937 m. rugpjūčio 21 d.
46. Karo lakūnas Leitenantas Rinbutas Oželis 1937 m. rugpjūčio 21 d.
47. 8 pėstininkų pulkas Eilinis Viktoras Poškus 1924 m.
48. 8 pėstininkų pulkas Eilinis Antanas Vedelka 1929 m. balandžio 9 d.
49. 8 pėstininkų pulkas Naujokas D. Fedakavičius 1929 m. kovo 9 d.
50. 8 pėstininkų pulkas Eilinis R. Daunoravičius 1928 m. balandžio 6 d.
51. 8 pėstininkų pulkas Eilinis Jonas Rubinas 1927 m. spalio 16 d.
52. Intendantūra Kapitonas Jonas Bytautas 1923 m. liepos mėn.
53. Šiaulių komendantūra Eilinis Jonas Rakštys 1924 m.
54. 2 pėstininkų pulkas Eilinis Petras Uldukis 1924 m. sausio 16 d.
55. 1 pėstininkų pulkas Eilinis Antanas Kryžius 1928 m.
56. 3 pėstininkų pulkas Vyr. puskarininkis Mikas Mačiūnas 1924 m.
57. 8 pėstininkų pulkas Eilinis Pranas Šalčius 1930 m. gegužės 29 d.
58. 8 pėstininkų pulkas Eilinis Vincas Savickas 1924 m.
59. 3 Raitelių pulkas Eilinis B. Šablinskas 1924 m.
60. 8 pėstininkų pulkas Eilinis Jonas Šedys 1921 m. balandžio 30 d.
61. Nežinomas karys
62. Nežinomas karys
63. 2 pėstininkų pulkas Eilinis Juozas Ažiolaitis 1920 m. sausio 10 d.
64. Nežinomas karys
65. Šiaulių komendantūra Eilinis Petras Tomkus 1922 m. liepos 13 d.
66. Šiaulių komendantūra Eilinis Kazys Čėsna 1921 m. vasario 6 d.
67. Šiaulių komendantūra Eilinis Ignas Jurgutis 1921 m. lapkričio 29 d.
68. 8 pėstininkų pulkas Naujokas Petras Kurlis 1931 m. sausio 14 d.
69. KAŠ Eilinis RJankauskas 1930 m. sausio 22 d.
70. Šiaulių komendantūra Eilinis Antanas Jankevičius 1920 m. sausio 28 d.
71. 8 pėstininkų pulkas Eilinis Jonas Balčiūnas 1930 m. gruodžio 10 d.
72. Nežinomas karys
73. Nežinomas karys

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Roma Baristaitė. Lietuvos savanorių ir karių kapai Šiaulių miesto senosiose kapinėse. Istoriniai tyrimai. Šiaulių m. Paminklotvarkos tarnyba. Šiauliai, 1993.
  • Roma Baristaitė, Aleksandras Petrikauskas. Senosios Šiaulių kapinės. Šiauliai, 1999.
  • Jocys V. Šiaulių miesto senosios kapinės prie Taisos ežero. Istoriniai tyrimai. AB Paminklų restauravimo institutas. V., 1995.
  • Metalinius kryžius piešiniuose užfiksavo Birutė Kuicienė.

Koordinatės: 55°55′58″š. pl. 23°19′32″r. ilg. / 55.93266°š. pl. 23.32561°r. ilg. / 55.93266; 23.32561

Commons-logo.svg

Vikiteka