Šiaulių stačiatikių kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1937 m. cerkvės statyba kapinėse
Kapinių schema

Šiaulių stačiatikių kapinės – kapinės, esančios Šiaulių miesto centrinėje dalyje Kalniuko rajone, Ežero gatvėje, prie Talšos ežero ir kartu su katalikų kapinėmis sudaro Šiaulių kapinių kompleksą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės įkurtos 1831 metais. 1863 m. kapinėse palaidoti rusų kariai žuvę kovose su sukilėliais prie Papilės, 1889 m. jiems buvo pastatytas didelis paminklas. 1878 m. kapinėse buvo pastatyta Šiaulių Visų gedinčiųjų Dievo Motinos ikonos cerkvė, kuri buvo uždaryta 1961 metais, o 1989 m. sudegė, galutinai nugriauta 2007 metais liko tik jos pamatai.[1] 1937 m. pastatyta Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė.

Kapinėse yra palaidota daug garbių žmonių, žymiausi Olga Olsufjeva-Zubova, gydytojas Julijus Goldbergas. Kapines nuo katalikiškųjų skiria tik dauba, kurioje, kaip priimta, buvo laidojami daugiausia savižudžiai. Kapinės buvo uždarytos 1958 metais, kai buvo įrengtos kapinės K. Donelaičio gatvėje, nuo tada buvo nuolat niokojamos. Kapinėse pradėjo siautėti ne tik vandalai, girtuokliai, narkomanai, bet ir spalvotųjų metalų vagys, kurie tempė ir paminklines lentas, ir ketaus tvoreles.[2]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • G. Szlewis, Православные храмы Литвы, Свято-Духов Монастыр, Vilnius 2006, ISBN 9986-559-62-6

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]