Šašaičių I senosios kapinės
| Šašaičių I senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Šašaičių I senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | ||
| Plotas | 0,13 ha | ||
| Naudotas | XVI a. – XX a. pr. | ||
| Žvalgytas | 1935, 1982, 1990, 1991, 1995 m. | ||
Šašaičių I senosios kapinės, vadinamos Maro (Marų) kapeliais, Kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24244, senas registro kodas - L577) – neveikiančios kapinės pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šašaičių kaime (Žalgirio seniūnija), 2,5 km į šiaurės rytus nuo kelio Jokūbavas–Raguviškiai, Minijos dešiniajame krante.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos šlaite, dirbtinai suformuotoje, iš rytų į vakarus nežymiai žemėjančioje terasoje. Netaisyklingo stačiakampio suapvalintais kampais plano, pailgos šiaurės – pietų kryptimi, 31 m ilgio, 27 m pločio, apjuostos žemių pylimo.[1] Į rytus nuo kapinių iškastas apie 4 m pločio ir 1,4 m gylio griovys, o pietų pusėje yra griova.
Kapinės neveikiančios, apaugusios medžiais, laidojimo žymių nėra. Jose guli sunykusio kryžiaus (aukštis – 3,21 m) ir koplytstulpio (aukštis – 4,6 m) stiebai. Koplytstulpyje įrėžta 1878 m. data.[2]
Teritorijos plotas – 0,13 ha, perimetras – 153 m.[3]
1,1 km į šiaurės vakarus yra Šašaičių II senosios kapinės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veikė XVI–XVIII a., laidoti Šašaičių kaimo gyventojai. XIX–XX a. pr. jose buvo pakasami savižudžiai, neatpažinti skenduoliai, nekrikštyti mirę kūdikiai. 1917 m. palaidoti nuo vidurių šiltinės mirę kaimo gyventojai. Vadinamos Kapeliais, Senkapiais, Maro kapeliais, Marų kapeliais. Nuo seno jose buvo statomi monumentalūs kryžiai ir koplytstulpiai. Paskutinis koplytstulpis statytas 1878 m., kryžius – 1914 m.
1972–1984 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV551).[4] 1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L577), 2005 m. – pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[5]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1935 m. žvalgė Petras Bortkevičius, 1982 m. – Ignas Jablonskis ir Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1990, 1991 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).
1974 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginis žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas, 1995 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1254. – L. 12 (brėž. L-7)
- ↑ Julius Kanarskas. Šašaičių kaimo kapinės, Žalgirio apyl., Kretingos r., 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 243. – L. 6–8
- ↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [1983]. – L. 175, 198
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 252
- ↑ Šašaičių k. pirmosios senosios kapinės vad. Maro kapeliais, Kretingos r. sav., Šašaičių k. (Žalgirio sen.). - Kultūros vertybių registras
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976