Šašaičių II senosios kapinės
| Šašaičių II senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Šašaičių II senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | ||
| Plotas | 0,7 ha | ||
| Naudotas | XVI a.–XX a. pr. | ||
| Žvalgytas | 1935, 1982, 1995 m. | ||
Šašaičių II senosios kapinės, vadinamos Senkapiu, Kapeliais, Maro kapais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24245, senas registro kodas - L578) – neveikiančios kapinės pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šašaičių kaime (Žalgirio seniūnija), 2,53 km į šiaurės rytus nuo kelio Jokūbavas–Raguviškiai, Minijos dešiniajame krante.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos natūralioje pakilumoje, esančioje kaimo šiaurės rytiniame pakraštyje, Minijos ir jos dešiniojo intako Dvylinkės santakos slėnyje. Stačiakampio plano, pailgos šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 37 m ilgio ir 19 m pločio, apjuostos žemių pylimo ir griovio. Neveikiančios, apaugusios medžiais, laidojimo žymių nėra.[1]
Teritorijos plotas – 0,07 ha, perimetras – 112 m.[2]
1,1 km į pietryčius yra Šašaičių I senosios kapinės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veikė XVI–XVIII a., laidoti Šašaičių kaimo gyventojai. Nuo XIX a. iki XX a. pr. retsykiais buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, iš Minijos ištraukti neatpažinti skenduoliai. Vadinamos Senkapiu, Maro kapais, Kapeliais. Nuo seno jose stovėjo keli monumentalūs kryžiai, kurie XX a. 6–8 deš. sunyko. Tarpukariu ir pokario metais pakilumoje buvo kasami bulviarūsiai, kurių duobėse buvo randama žmonių kaulų.[3]
1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L578),[4] 2005 m. – pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[5]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1935 m. žvalgė Petras Bortkevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).
1974 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginis žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas, 1995 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Julius Kanarskas. Šašaičių kaimo kapinės, Žalgirio apyl., Kretingos r., 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 243. – L. 9–11
- ↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [1983]. – L. 175, 199
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 19. – L. 237, 239–243
- ↑ Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7. – Nr. 14. – P. 61
- ↑ Šašaičių k. antrosios senosios kapinės vad. Maro kapais, Kretingos r. sav., Šašaičių k. (Žalgirio sen.). – Kultūros vertybių registras
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Kultūros vertybių registras