Įpiltis (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Įpiltis (Juodupis)
Įpilties upė ties Senosios Įpilties piliakalniu
Įpilties upė ties Senosios Įpilties piliakalniu
Ilgis 16,2 km
Baseino plotas 42,8 km²
Ištakos Peldžiai
Žiotys Šventoji
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: Įpiltis (Juodupis)Vikiteka

Įpiltis (rytinė dalis – Juodupis) – upė šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje; kairysis Šventosios intakas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

17791781 m. Palangos seniūnijos inventoriuje upė vadinama Impiltupiu,[1] XIX a. – XX a. pradžios Rusijos ir Vokietijos imperijų kariuomenių generalinių štabų parengtuose topografiniuose žemėlapiuose – Juodupiu (vok. Judupis,[2] rus. Юдуписъ[3]). 1976 m. Lietuvos respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto medžiagoje nuo aukštupio iki Senosios Įpilties tvenkinio upė žymima Juodupiu, o nuo tvenkinio iki žiočių – Įpiltimi.[4] 1991 m. Valstybinio žemėtvarkos instituto ir vėlesnėje Lietuvos geodezinėje-kartografinėje medžiagoje rytinė upės dalis vadinama Juodupiu, o nuo santakos su Pievupiu iki žiočių – Įpiltimi.

Upėvardis, matyt, atsiradęs nuo Įpilties kaimo pavadinimo (šis nuo *Impiltis).[5]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išteka Peldžių kaimo žemių pietrytiniame pakraštyje, iš Pilybiškės miško. Teka šiaurės vakarų kryptimi, ties Plokščiais daro lankstą į pietus, nuo kurio pasuka į vakarus. Iki Naujosios Įpilties vaga ištiesinta, paversta melioracijos kanalu. Toliau ji natūraliai vingiuoja plačiu slėniu. Nuo ištakų iki santakos su Pievupiu 10,2 km ilgio upės atkarpa vadinama Juodupiu, o nuo santakos iki žiočių – Įpiltimi (seniau – Impiltimi). Į Šventąją įteka Senosios Įpilties vakariniame pakraštyje, 29,8 km nuo jos žiočių.

Įpilties tvenkinio vaizdas nuo poilsio aikštelės apžvalgos bokšto
Tvenkiniai
Senojoje Įpiltyje prie piliakalnio įrengtas tvenkinys, prie kurio seniau stovėjo vandens malūnas (sudegė).
Intakai
Pievupis, Alkupis, Graistupis (dešinieji), Pelkupis (kairysis).
Gamtos ir kultūros paveldo objektai
Plokščių senosios kapinės, Naujosios Įpilties senosios kapinės, senovės gyvenvietė, alkakalnis, Daubos kūlis, Senosios Įpilties III piliakalnis-Marijos kalnelis, Aukuro akmuo, Senosios Įpilties piliakalnis-Pilies kalnas su papėdės gyvenviete, kapinynas- Karių kapeliai, senosios kapinės- Maro kapeliai (visi – dešiniajame krante), kairiajame – Senosios Įpilties II kapinynas (kairiajame krante).
Gyvenvietės
Peldžiai, Plokščiai, Naujoji Įpiltis, Senoji Įpiltis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43
  2. Karte des westlichen Russland. – Kriegsangabe, 1918. – H17. Dorbiany
  3. Военная топографическая карта западной части Российской империи (трехверстная). – Рядъ Х. – Листъ І
  4. Kretingos rajono Piliakalnio kolūkis. – Kultūros ir gamtos paminklai. – Vilnius: Lietuvos žemės ūkio ministerijos Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
  5. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 131 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]