Naujosios Įpilties senovės gyvenvietė

Koordinatės

56°07′43″š. pl. 21°16′05″r. ilg. / 56.128527°š. pl. 21.268059°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajonas

Seniūnija

Darbėnų seniūnija

Plotas

4,05 ha

Naudotas

I tūkstantmetis – XIII a. vid.

Žvalgytas

1960, 1993 m.

Registro Nr.

u. k. 27081 / A1709 /

Įpilties senovės gyvenvietė (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 27081, senas registro kodas - A1709) – senovės gyvenvietė šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Naujosios Įpilties kaime (Darbėnų seniūnija), kelio 218 Kretinga–Skuodas dešinėje pusėje, Įpilties ir Alkupio santakos dešiniajame krante.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietė plyti lygumoje, šiaurinėje Naujosios Įpilties alkakalnio papėdėje. Ji apima 300 x 100 m dydžio plotą, pailgą beveik šiaurės - pietų kryptimi. Teritorija dirvonuoja, pietrytinėje dalyje auga vaismedžių sodas. Anotacinio kultūros paveldo objekto ženklo nėra.

Palei pietrytinį teritorijos pakraštį stovi sodyba. Už jos yra Naujosios Įpilties senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, rečiau – Pilkapiais.

Teritorijos plotas – 4,05 ha.

0,99 km į pietvakarius yra Įpilties piliakalnis-Marijos kalnelis, 1 km – Įpilties II kapinynas, 1,26 km – Pilies kalnas, 1,53 km – kapinynas-Karių kapeliai, 1,05 km į vakarus – Įpilties IV kapinynas.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. žvalgė Juozas Mickevičius, į šiaurę nuo alkakalnio 1 ha plote aptikęs neįtvirtintos senovės gyvenvietės kultūrinio sluoksnio pėdsakų.^[1]

1996 m. žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Gintautas Zabiela. Centrinėje dalyje ištirtas 1 m² dydžio plotas, kuriame po 25 cm storio armeniu aptiktas 25 cm storio maišytas rusvas kultūrinis sluoksnis. Gyvenvietės teritorijoje aptiktas akmeninis trintuvas, smulkių molio tinko gabaliukų, lipdytos grublėtosios ir lygiosios keramikos šukių.^[2].

Neįtvirtinta gyvenvietė datuojama I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Padavimai mena, kad šalia Alkos kalno senovėje buvęs Šventasis miestas.^[3]

2003 m. registruota Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A1709), 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.^[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Laukžemės apyl., N. Impilties km., Alkos kalnas. - Archeologinio paminklo pasas. - Surašė Juozas Mickevičius, 1960 m. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 12. - L. 70
↑ Gintautas Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais: Senosio Įpilties neįtvirtinta gyvenvietė (Kretingos raj.). - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. - Vilnius, 1998. - P. 501
↑ Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius: Diemedis, 1998. - P. 85–86
↑ Kultūros vertybių registras: Įpilties senovės gyvenvietė, Kretingos r. sav., Naujosios Įpilties k. (Darbėnų sen.)^{[neveikianti nuoroda]}

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. - Vilnius, 1998

[1] Laukžemės apyl., N. Impilties km., Alkos kalnas. - Archeologinio paminklo pasas. - Surašė Juozas Mickevičius, 1960 m. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 12. - L. 70

[2] Gintautas Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais: Senosio Įpilties neįtvirtinta gyvenvietė (Kretingos raj.). - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. - Vilnius, 1998. - P. 501

[3] Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius: Diemedis, 1998. - P. 85–86

[4] Kultūros vertybių registras: Įpilties senovės gyvenvietė, Kretingos r. sav., Naujosios Įpilties k. (Darbėnų sen.)^{[neveikianti nuoroda]}

[1]

[2]

[3]

[4]