Ėgliškių (Andulių) evangelikų liuteronų senosios kapinės

Koordinatės: 55°51′01″š. pl. 21°13′40″r. ilg. / 55.850407°š. pl. 21.227854°r. ilg. / 55.850407; 21.227854
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ėgliškių (Andulių) evangelikų liuteronų senosios kapinės

Kapinių vaizdas iš pietryčių pusės
Ėgliškių (Andulių) evangelikų liuteronų senosios kapinės
Ėgliškių (Andulių) evangelikų liuteronų senosios kapinės
Koordinatės
55°51′01″š. pl. 21°13′40″r. ilg. / 55.850407°š. pl. 21.227854°r. ilg. / 55.850407; 21.227854
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Plotas 0,2212 ha
Naudotas XIX a.1950 m.
Žvalgytas 1990, 1992, 1993, 1995, 2013 m.
Registro Nr. 24252 /L585/

Andulių, Ceipių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės (regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė, turinti dailės ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį: unikalus kodas – 24252, senas registro kodas – L585) – neveikiančios konfesinės kapinės pietvakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Ėgliškiuose (Žalgirio seniūnija), 0,5 km į pietus nuo Danės gatvės (kelio KlaipėdaTriušiaiKretinga), kairiajame Dangės krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos slėnio terasoje stūksančioje kalvoje. Jos rytų–vakarų kryptimi ištęsto ovalo plano, apie 45 m ilgio ir 30 m pločio, apjuostos palaidų akmenų pylimu, kurio rytinėje dalyje paliktas įėjimas.[1]

Paviršius išgaubtas, žemėja link kalvelės kraštų. Kapinėse išlikę keli tuščiaviduriai betoniniai antkapiai, 4 kaltiniai, ažūriniais stilizuoto augalinio motyvo ornamentais puošti kryžiai ir pora tašyto akmens antkapinių paminklų. Viename iškalta trumpa epitafija: „Mikel / Jozaitis / * 10. 8. 1916 / † 5. 6. 1917“, kitame – „JONIS JUSAITIS / * 20 .II. 1904 / † 14. X. 1931 / ILSĖKIS PAKAJOI“.

Teritorijos plotas – 2 212 kv. metrai.

Į pietus-pietryčius nuo kapinių stūkso Ėgliškių (Andulių) piliakalnis su alkakalniu, o į rytus – priešistorinis kapinynas.

Kapinių pietinė dalis iš šiaurės pusės. Kairėje antkapinis paminklas ženklina Jonio Jusaičio (1904–1931), viduryje (tarp medžių) – Mikelio Juozaičio (1916–1917) kapus, dešinėje stovi kaltinis ažūrinis kryžius prie nežinomo asmens kapo

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės įrengtos XIX a. pirmoje pusėje, pažymėtos 1860 m. Prūsijos karalystės žemėlapyje.[2] Jose laidoti Ceipių (vok. Zeipen Goerge), 1896 m. pavadintų Anduliais (vok. Anduln, Andullen, Andeln), kaimo evangelikai liuteronai.

Kapinėse palaidota per 80 žmonių, daugiausia – nuo įvairių ligų mirusių kūdikių ir vaikų. Tarp jų buvo Mikelis Juozaitis (vok. Mikel Jozaitis, gim. 1916 m. rugpjūčio 10 d., mir. 1917 m. birželio 5 d.), Jonio ir Urtės Kubilių duktė Ieva Kubiliūtė (vok. Ewa Kubillus, gim. 1905 m. gruodžio 29 d., mir. 1929 m. rugpjūčio 5 d.), Jonis Jusaitis (gim. 1904 m. vasario 20 d., mir. 1931 m. spalio 14 d.).[3] Kapus žymėjo Mažajai Lietuvai būdingi nedideli mediniai ir ornamentuoti kaltiniai kryžiai, o nuo XX a. pr. – tašyto akmens antkapiniai paminklai ir betoniniai antkapiai.

Panaikinus Andulių kaimą, nuo 1950 m. kapinės nebenaudojamos. Jos priskirtos Ėgliškių kaimui, 19821990 m. ne kartą išniekintos (perkasta dalis kapų, sulankstyti kaltiniai kryžiai, išvežti keli antkapiniai paminklai).

1990 m., 1992 m. ir 1993 m. kapines aprašė ir fiksavo Julius Kanarskas[4] (Kretingos muziejus), 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė), 2013 m. – Arūnas Strazdas[5] (Kultūros paveldo centras).

1997 m. registruotos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąraše (registro kodas L585),[6] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Kanarskas. Ėgliškių kaimo evangelikų liuteronų kapinės (Žalgirio apyl., Kretingos raj.; Kretingalės apyl., Klaipėdos raj.). Kretinga, 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 265
  2. Preußischen Urmesstischblatt 1860. – Staatsbibliothek zu Berlin - Preußischer Kulturbesitz
  3. Julius Kanarskas. Andulių kaimo kultūros paveldo paminklai. Kretinga, 1991 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 142
  4. Julius Kanarskas. Kultūros paminklų žvalgomosios 1990 m. ekspedicijos ataskaita. Kretinga, 1990 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 141
    Julius Kanarskas. 1992 metais aplankyti Kretingos rajono kultūros paveldo paminklai. Kretinga, 1992 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 159. – L. 24
    Julius Kanarskas. 1993 metais patikrintų kultūros paveldo paminklų būklės aprašymas Kretingos rajone. Kretinga, 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 160. – L. 18
  5. Arūnas Strazdas. Informacija apie Ėgliškių kaimo evangelikų liuteronų senąsias kapines – L585 (Ėgliškių k., Žalgirio sen., Kretingos r.). 2013 m. gruodžio 23 d. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos archyvas
  6. Valstybės žinios. – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14
  7. Valstybės žinios. – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Ėgliškių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-02-01.