Čuchiai
| Čuchiai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~68 000 |
| Populiacija šalyse |  Gvatemala: 64 438[1] Meksika: 3000[2]
|
| Kalba (-os) | čuchių, ispanų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė), majų tikyba |
| Giminingos etninės grupės | tocholabaliai, chakaltekai, kanchobaliai, celtaliai, cociliai |
Čuchiai (isp. chuj, chuh, sav. iniqob) – indėnų (majų) tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Gvatemaloje (ypač Kučumataneso kalnuose) ir pasienio srityse Meksikoje (Čiapaso valstijoje). Populiacija ~68 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 29 tūkst.). Jų gimtoji čuchių kalba, priskiriama majų kalbų šeimai, taip pat kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai, yra senosios tikybos praktikuotojų.
Iki ispanų užkariavimo XVI a., čuchiai buvo sukūrę keletą valstybių.
Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, vaisiai, tabakas, kakava, daržovės). Laiko (nuo XVII a.) kiaules, avis, rečiau karves, taip pat vištas, kalakutus. Išvystyti amatai: audimas iš medvilnės ir vilnos pluošto, puodininkystė, siuvinėjimas, medžio drožyba, pynimas, baldų gamyba. San Mateo Ištatano čuchiai turi druskos telkinių ir prekiauja druska. Paplitęs sezoninis darbas kavos plantacijose.
Būstas stačiakampio plano, dažnai kvadratinis, vienos patalpos, statomas iš cukranendrių, plaušplyčių, stogas iš šiaudų ir lapų, keturšlaitis, grindinys – asla, įrengta atvira veranda. Statosi garines pirtis.
Čuchių moterys vilki baltus, išsiuvinėtus uipilius, klostuotus sijonus, sujuostus ryškia juosta, ilgus marškinius, stačiakampes skaras su geometriniais raštais. Vyrai vilki marškinius, baltas plačias kelnes, raudoną arba mėlyną juostą, sandalus, serapę, kaklaskarę, šiaudinę skrybėlę.
Virtuvės pagrindą sudaro daržovės.
Šeima didžioji, monogaminė arba mažoji. Santuoka patrilokalinė arba neolokalinė, vietomis – matrilokalinė (santuokos pradžioje). Giminė patrilinijinė. Išlikusi nuotakos išpirka. Bendruomenėse didelę įtaką turi išrinkti religiniai-pasaulietiniai lyderiai.
Čuchiai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – gerbiamos kalnų, urvų, šaltinių, kryžių, pirčių dvasios, bendruomenių ir giminių šventieji globėjai, senieji dievai, paplitęs raganavimas, šamanizmas, agrarinės apeigos. Išlaikę tautosaką, mitologiją. Bendruomenės turi savo aukščiausiąjį šventiką (paveldima pareigybė), jis patenka į kaimo seniūnų tarybą.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://web.archive.org/web/20080612073239/http://www.ine.gob.gt/Nesstar/Censo2002/survey0/dataSet/dataFiles/dataFile1/var26.html
- ↑ http://cuentame.inegi.gob.mx/impresion/poblacion/lindigena.asp
- ↑ Чухи,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
| |||||||||||||||||||||||||
