Volt Europa
|
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
| Volt Europa | |
 | |
| Santrumpa | Volt |
|---|---|
| Pirmininkai | Francesca Romana D'Antuono Reinier van Lanschot |
| Valdybos nariai | Ines Consonni, Anouk Ooms, Lucia Nass, Thor Larholm, Charles Evain, Lucas Amorelli Ribeiro Kornexl |
| Iždininkas | Johannes Heinrich |
| Įkurta | 2017 m. kovo 29 d. |
| Būstinė | Briuselis |
| Politinė ideologija | Proeuropietiškumas Europos federalizmas Progresyvumas Socialinis liberalizmas |
| Politinė pozicija | Centras Centro kairė |
| Europos Parlamento grupė | Žalieji – Europos laisvasis aljansas |
| Partijos spalvos | Violetinė |
| Vietų skaičius Europos parlamente | 1 / 705 |
| Vietų skaičius Nyderlandų Atstovų rūmuose | 2 / 150 |
| Vietų skaičius Bulgarijos nacionalinėje asamblėjoje | 2 / 240 |
| Svetainė | |
| Oficiali svetainė | |
Volt Europa (dažnai trumpinama kaip Volt) – proeuropietiškas ir Europos federalistų politinis judėjimas, kuris taip pat veikia kaip paneuropietiška partijų struktūra keliose ES valstybėse. 2019 m. gegužę vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose „Volt” kandidatai iš aštuonių ES valstybių dalyvavo rinkimuose ir išsiuntė vieną Vokietijos atstovą Damian Boeselager. Organizacija laikosi paneuropietiško požiūrio daugelyje politikos sričių, tokių kaip klimato kaita, migracija, ekonominė nelygybė, tarptautiniai konfliktai, terorizmas ir technologinės revoliucijos poveikis darbo rinkai[1].
Partija buvo įkurta 2017 m. kovo 29 d. Po metų 2018 m. kovo mėn. Hamburge, Vokietijoje, buvo įkurta pirmoji nacionalinė „dukterinė“ partija. Nuo to laiko „Volt“ įsteigė vietines komandas visose ES valstybėse, taip pat Albanijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje, ir yra registruota kaip teisinė politinė partija keliose iš šių šalių.[2]
Volt Lietuva Lietuvoje neturi oficialios partijos statuso.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Volt Europa 2017 m. kovo 29 d. įkūrė Andrea Venzon, Colombe Cahen-Salvador ir Damian Boeselager, tą pačią dieną, kai Jungtinė Karalystė oficialiai paskelbė apie savo ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos. Pasak jų pačių, „Volt” įkūrimas buvo reakcija į augantį populizmą pasaulyje ir Brexit.
Pirmieji Europos Parlamento rinkimai (2019 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. spalio 27–28 d. „Volt Europa” surengė Generalinės Asamblėjos posėdį Amsterdame ir pritarė „Amsterdamo deklaracijai”, kuri taip pat buvo Europos Parlamento rinkimų manifesto programa.[3] Anksčiau partija rinkdavosi Berlyne, Bukarešte ir Paryžiuje.
2019 m. kovo 22–24 d. „Volt Europa” surengė savo pirmąjį Europos kongresą Romoje[4], kuriame buvo pristatyti kandidatai į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus.
Per 2019 m. gegužės mėn. vykusius Europos Parlamento rinkimus partija iškovojo vieną mandatą, gavusi 0,7 proc. balsų Vokietijoje, ir Damianas Boeselageris tapo jos pirmuoju Europos Parlamento nariu.[5]
Pirmasis įsitraukimas į nacionalinę politiką (2021 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Volt dalyvavo 2021 m. Nyderlandų visuotiniuose rinkimuose, ir partijos sąraše pirmavo Laurens Dassenas. „Volt Nederland” galiausiai laimėjo 2,4% balsų, ir tris vietas, o tai yra geriausias nacionalinis pasirodymas per bet kokius iki šiol vykusius rinkimus, be to, tai žymi jų pirmąjį patekimą į nacionalinę įstatymų leidžiamąją valdžią.
„Volt Bulgarija” dalyvavo visuose trejuose Bulgarijos parlamento rinkimuose 2021 m., pirmuosiuose dviejuose kaip antivyriausybinės koalicijos ISMV dalis, o vėliau pagal PP trečiuosius rinkimus. Pirmoji koalicija laimėjo mandatus per abu rinkimus, tačiau nė vienas iš jų nebuvo paskirstytas „Volt” nariams. Tačiau antroji koalicija laimėjo daugiau mandatų ir „Volt” užėmė dvi vietas Bulgarijos nacionalinėje asamblėjoje.
Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Volt Europa Liuksemburge buvo įsteigta kaip ne pelno siekianti asociacija vardu „Volt Europa“[6], atsisakant ankstesnio pavadinimo „Vox Europe“, kad būtų išvengta painiavos su panašiai pavadinta kraštutinių dešiniųjų partija Ispanijoje.[7] „Volt“ buvo pasirinktas kaip pavadinimas dėl panašumo į pradinį pavadinimą ir perkeltine prasme įnešti įtampą su „voltais“ į politiką. Be to, terminas „Volt“ yra lotyniška Europos žemyno pavadinimo versija, kuri turi bendrą tai, kad jie suprantami visomis Europos kalbomis, todėl kaip transkontinentinis judėjimas „Volt Europa“ praranda poreikį priimti savo pavadinimo vertimus. išskyrus kalbas, kuriose vartojamos ne lotyniškos abėcėlės (pvz., Bulgarija ir Graikija).[8]
Ideologija ir politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. Volt nustatė „5+1 pagrindinius iššūkius“:[9]
- Išmani valstybė – viešųjų paslaugų skaitmeninimas;
- Ekonomikos renesansas – žiedinių, žalių ir mėlynų ekonominių modelių mišinys;
- Socialinė lygybė – žmogaus teisės, lygios galimybės, lyčių lygybė ir tolerancija kultūriniams skirtumams;
- Pasaulinė pusiausvyra – tvari ir atsakinga ūkininkavimo ir prekybos politika, priemonės klimato kaitai ir pabėgėlių krizei spręsti, ir parama darbo jėgos migracijai ir vystomajam bendradarbiavimui;
- Piliečių įgalinimas – didesnis subsidiarumas, socialinė atsakomybė ir dalyvaujamoji demokratija;
- +1 Europos reforma – ES valstybių federacija, turinti didesnę atsakomybę už savo regionus ir miestus.
Ekonominiais klausimais Volt Europa remia skaitmeninimą, investicijas į žaliąją ir mėlynąją ekonomiką, skurdo ir nelygybės mažinimo priemones (įskaitant Europos minimalų atlyginimą), labiau integruotą Europos mokesčių sistemą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimą; taip pat remiamos didesnės išlaidos gerovei, ypač susijusioms su švietimu ir sveikatos priežiūra[10]. Socialinės politikos klausimu Volt nepritaria seksizmui ir rasizmui, be to, palaiko LGBT+ teises. Ji taip pat remia išsamias ES institucijų reformas, įskaitant bendrą migracijos valdymą, Europos kariuomenę. Volt teigia, kad ES ir NATO santykiai turėtų būti peržiūrėti ilgalaikėje perspektyvoje.[11]
Volt palaiko idėją apie federalinę Europą su stipriu Europos Parlamentu, siekdamas sukurti vieningą Europos balsą pasaulinėje arenoje.[12]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://www.volteuropa.org/about
- ↑ https://www.volteuropa.org/visual_identity
- ↑ https://www.rijnmond.nl/nieuws/174422/nieuwe-partij-wil-van-europa-een-krachtpatser-maken
- ↑ https://www.avvenire.it/attualita/pagine/la-sfida-transnazionale-di-volt-europa-il-partito-dei-millennials
- ↑ https://www.europarl.europa.eu/election-results-2019/en/national-results/germany/2019-2024/
- ↑ https://www.volteuropa.org/legal
- ↑ https://www.corriere.it/esteri/18_febbraio_21/i-millennial-volt-vogliono-dare-scossa-ue-rilanceremo-l-europa-1f79e9fa-16eb-11e8-b630-41a05c9e9642.shtml
- ↑ https://web.de/magazine/consent-management/
- ↑ https://www.volteuropa.org/challenges Archyvuota kopija 2022-06-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.volteuropa.org/challenges Archyvuota kopija 2022-06-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://assets.volteuropa.org/2021-01/2020_12_22_Grundsatzprogramm_DE.pdf
- ↑ http://europeancircus.blogautore.espresso.repubblica.it/2018/04/04/scende-in-campo-la-generazione-erasmus-una-conversazione-con-andrea-venzon-presidente-di-volt/ Archyvuota kopija 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto.