Seksizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Seksizmas – žmonių diskriminacija ir (ar) neapykanta dėl jų lyties, ignoruojant kitas asmens savybes. Paprastai siejama su bet kokiu asmens išskyrimu ar vertinimu, remiantis vien jo lytimi.

Apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Seksizmo pavyzdžiai:

Seksizmas gali būti traktuojamas kaip esencializmo atšaka, nes palaikomas požiūris, kad asmuo gali būti įvertinamas vien remiantis grupės, kuriai jis priklauso, savybėmis. Grupių atstovai vertinami naudojant apibendrinančią grupės charakteristiką, neatsižvelgiant į vidinius skirtumus grupėse (pvz., teiginiai „Visi vyrai vienodi“, „Visos moterys tokios“). Seksizmas gali pasireikšti ne tik kaip vertinimas, bet ir kaip pagrindas atitinkamo elgesio modeliui, tiek individualiame, tiek visuomeniniame lygmenyje.

Seksizmas gali būti skirstomas į seksizmą, nukreiptą prieš moteris, vyrus, interseksualus (žmones su abiejų lyčių požymiais), transseksualus, žr. aprašymus žemiau.

Tam tikra seksualinė diskriminacija yra nelegali daugelyje šalių, tačiau daugumoje šalių egzistuoja įstatymų reglamentuojamos su lytimi susijusios teisės, privilegijos ar pareigos. Mokslininkai tuo tarpu siekia patikrinti, kiek įtakos seksizmo problemos Vakarų kultūroje iškėlimui turėjo šiuolaikinių seksualinių judėjimų plitimas.

Seksizmas, nukreiptas į moteris[taisyti | redaguoti kodą]

Kraštutinė seksizmo prieš moteris forma vadinama mizoginija. Pats terminas „seksizmas“ paprastai siejamas su seksizmu prieš moteris, nes ši forma buvo pirmiausiai apibūdinta kaip seksizmas. Taip pat šnekamojoje kalboje vadinama ir šovinizmu, kuris realiai yra žymiai platesnė sąvoka. Gali būti siejama su ginofobija – moterų ir/ar moteriškumo baime.

Daugumoje patriarchalinių visuomenių moterys buvo laikomos „silpnąja lytimi“. Priešiško ir tuo pačiu palankaus požiūrio į moterį priežastimi laikomas faktas, kad nors moterys turi žemesnę padėtį visuomenėje, heteroseksualus vyras taip pat yra priklausomas nuo moters kaip motinos, žmonos ar mylimosios. Teisės istorijos raidoje taip pat yra pavyzdžių, kai moterys nebuvo pripažįstamos teisės subjektais (pvz., paveldėjimo teisėje, žemės teisėje).

Feminizmo judėjimas savo aušroje buvo nukreiptas prieš seksizmą, siekiant teisinės lyčių lygybės, moterų politinio atstovavimo, išsilavinimo ir profesinių galimybių; iškeliant smurto šeimose, pornografijos, moters kūno nuosavybės problemas.

Seksizmas, nukreiptas į vyrus[taisyti | redaguoti kodą]

Kraštutinė seksizmo prieš vyrus forma vadinama mizandrija. Seksizmas prieš vyrus dar žinomas kaip atvirkštinis seksizmas. Susijęs terminas yra androfobija, reiškianti vyrų ir/ar vyriškumo baimę. Nors požiūris, kad moteris yra viršesnė už vyrą, irgi yra seksizmas, šiame kontekste seksizmo terminas pradėtas taikyti palyginus neseniai.

Pastebima, kad dauguma šiuolaikinio feminizmo formų nutolo nuo pradinių feminizmo tikslų (pasiekti lyčių lygybę) ir koncentruojasi į moters galios bei dominavimo siekimą, platindamos mizandristines pažiūras.

Seksizmas, nukreiptas į interseksualus[taisyti | redaguoti kodą]

Ši seksizmo forma buvo išskirta neseniai ir nėra plačiai žinoma kaip sąvoka. Su keliomis išimtimis, daugumoje visuomenių vyrai ir moterys traktuojami kaip atskiri ir apibrėžti skirtingos lyties vienetai. Jeigu gimsta abiejų lyčių arba neaiškius lytinius požymius turintis kūdikis (žmonės su X0, XXX, XXY, XX-vyro, XY-moters lytinių chromosomų kombinacijomis), priklausomai nuo visuomenės, jis arba nužudomas, arba atliekamos reikalingos operacijos palikti tik vieną lytį. Šiuolaikinės medicinos siekis „ištaisyti“ lytį yra kritikuojamas žmonių, laikančių interseksualumą lygiaverčiai natūraliu dalyku.

Su šia seksizmo forma siekia kovoti seksualinių mažumų organizacijos. Nuo mažens interseksualai nepapuola į įprastas „vyro“ ir „moters“ kategorijas, tačiau daugelyje valstybinių sistemų taikoma būtent tokia piliečių klasifikacija juos apeina.

Seksizmas, nukreiptas į transseksualus[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip ir interseksualumo atveju, seksizmas prieš transseksualus kaip sąvoka atsirado neseniai. Transseksualūs žmonės gali būti atstumiami bendruomenių grupių, tiek vyrų, tiek moterų, taip pat dažnai tampa neapykantos nusikaltimų aukomis. Tradiciškai, transseksualumas siejamas su psichologinėmis problemomis dėl lyties tapatumo sutrikimų, nors kai kurie dabartiniai judėjimai siekia įrodyti, kad tai susiję su žmogaus smegenų sandara, o ne smegenų funkcijų sutrikimu.

Su šia seksizmo forma kovoja seksualinių mažumų organizacijos.

Seksizmas ir lytiškumas[taisyti | redaguoti kodą]

Lytiškumo reiškimas yra žmogaus prigimties neatsiejama dalis, tačiau manoma, kad kai kurie seksualumo aspektai turėjo įtakos seksizmui.

Seksualinės revoliucijos metu buvo siekiama seksualinių normų pokyčio, ir feminisčių požiūriu – seksualinio išsilaisvinimo, turėjusio atvesti prie seksualinio pasirinkimo galimybių moterims bei sustabdyti tariamą dichotominę „nekaltos mergelės arba ištvirkėlės“ sampratą apie moterį.

Vienas iš šiuolaikinių požiūrių yra, kad seksualumo sukomercinimas Vakarų kultūroje sukūrė „sekso kultūrą“, kuri kritikuojama kaip apribojanti tiek vyrus, tiek moteris. Egzistuoja nuomonės, kad „moteriškumo“ sąvoka yra supaprastinta iki „seksualumo“, ir skatinamas moterų supriešinimas, nes dalis moterų stiprina sekso kultūrą tapdamos paslaugų teikėjomis.

Maskulinizmo šalininkai teigia, kad iki seksualinės revoliucijos vyriškumas buvo tapatinamas su ryžtingumu, stiprumu, moteriškumas su kuklumu, švelnumu, bet po jos moterys įgijo teises reikšti savybes, anksčiau sietas su vyriškumu, kai tuo tarpu vyrai neįgijo teisės reikšti savybių, siejamų su moteriškumu. Maskulinistai traktuoja tai kaip lyčių nelygybę, nes pasak jų, tik moteriai duodama teisė būti dvejopa lytiniu požiūriu. Feministės, priešingai, mano kad toks suvokiamas moters „dvigubas identiškumas“ įgalina vyrus smerkti moterį už buvimą arba kuklia, arba ryžtinga.