Subsidiarumas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Subsidiarumas – organizacinis principas, teigiantis, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra veiksmingiausi. Politikos moksle tai atspindi idėją, kad valstybės institucijos turi atlikti tik tas funkcijas, kurios negali būti efektyviau įvykdomos mažesnių, lokalesnių valdžios vienetų.[1] Subsidiarumas yra vienas iš centrinių pricipų federalizme, decentralizacijoje, Europos Sąjungos teisėje.[2]
Subsidiarumas gali būti taikomas ne tik valstybės valdyme, bet ir vadyboje, karyboje ir kitose srityse.
