Subsidiarumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Subsidiarumas – organizacinis principas, teigiantis, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra veiksmingiausi. Politikos moksle tai atspindi idėją, kad valstybės institucijos turi atlikti tik tas funkcijas, kurios negali būti efektyviau įvykdomos mažesnių, lokalesnių valdžios vienetų.[1] Subsidiarumas yra vienas iš centrinių pricipų federalizme, decentralizacijoje, Europos Sąjungos teisėje.[2]

Subsidiarumas gali būti taikomas ne tik valstybės valdyme, bet ir vadyboje, karyboje ir kitose srityse.

Šį miglotą ir ideologizuotą apibrėžimą galima būtų ironiškai perfrazuoti: skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, o kad tau gerą padaryt aš turiu tave valdyt!

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Gambhir Bhatta. International Dictionary Of Public Management And Governance. M.E. Sharpe, 2006, p. 614
  2. Robert Schütze. European Constitutional Law. Cambridge University Press, 2012, p. 177–184