Taraskanai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Meksika-orn.png
Mezoamerikos istorija
Mezoamerikos priešistorė
Ikiklasikinė Mezoamerika (Olmekai)
Klasikinė Mezoamerika:
Teotihuakanas, Majai, Sapotekai
Poklasikinė Mezoamerika:
Pipilai, Majai, Mištekai, Uastekai, Totonakai, Toltekai, Actekai, Taraskanai, Čičimekai
Meksikos užkariavimas
Meksika, Centrinė Amerika
Mezoamerikos regionai
Centroamerika, Maja, Įlanka, Oašaka, Gereras, Centras, Vakarai, Šiaurė
Cincuncano piramidė

Taraskanai arba purepeča (P’urhépecha) – indėnų tauta, gyvenanti dabartinės Meksikos Mičoakano valstijoje. Iš viso 203 000[1].

Pavadinimas „taraskanai“ atėjo iš taraskanų kalbos žodžio tarascuei, pagal jį ispanai pradėjo gentį vadinti tarasco. Actekų kalba taraskanai vadinami michoaque 'tie, kurie turi žuvies'.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Taraskanai buvo sukūrę vieną iš ikikolumbinių Mezoamerikos civilizacijų su sostine Cincuncanu. Jų architektūra išsiskiria T formos laiptuotomis piramidėmis – jakatomis.

Taraskanai buvo viena iš nedaugelio tautų, kurios actekams nepavyko nukariauti. Actekai puolė kelis kartus, tačiau visada nesėkmingai. Į Mičoakaną atvykus ispanų užkariautojaui Cristóbal de Olid, taraskanų vadas Tangachuanas II pasidavė be kovos. 1530 m. šalį pradėjo siaubti Nuño de Guzmán, kuris nužudė ir Tangachuaną II. Po to, daugelis taraskanų pasitraukė į kalnus.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]