Čontaliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čontaliai
Gyventojų skaičius ~60 000
Populiacija šalyse Meksika (Tabaskas)
Kalba (-os) čontalių kalba, ispanų kalba
Religijos krikščionybė, vietiniai tikėjimai
Giminingos etninės grupės čoliai, kiti majai

Čontaliai (sav. Yokot’anob) – Mezoamerikos tauta, gyvenanti pietų Meksikoje, Tabasko valstijoje. Priskiriami majams, nors patys save kildina iš olmekų. Kalba majų kalbų šeimai priklausančia čontalių kalba.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Tikėjimas sinkretinis – apima katalikybės ir majų religijos elementus. Išlikęs ikikrikščioniškas folkloras, tikėjimas gamtos dvasiomis, raganomis, žiniuoniais. Tradiciniškai užsiima lydimine ir drėkinamąja žemdirbyste, žvejyba, medžiokle, amatais (pynimas, puodininkystė). Augina galvijus, avis, naminius paukščius.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Čontalių žemės XV–V a. pr. m. e. buvo olmekų kultūros lopšys. Vėliau teritoriją užėmė majai. IV a. jų civilizacija pasiekė klestėjimo viršūnę, tuo pačiu suklestėjo ir čontalių kultūra. Iki ispanų užkariavimo XVI a. jie turėjo 2 didelius valstybinius junginius – Pontočaną ir Akalan-Tiščelį[1]. 1518 m. čontalių žemes pasiekė Chuanas de Grichalva, kuris buvo svetingai priimtas, o po metų – Ernanas Kortesas. Čontaliai priėmė ispanų valdžią, 1614 m. pastatyta Nakachukos bažnyčia, tapusi kultūriniu tautos centru.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Čontaliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003