Nahua

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nahua
Nahuatlių kalbos paplitimas Meksikoje
Nahuatlių kalbos paplitimas Meksikoje
Gyventojų skaičius ~1,5 mln.
Populiacija šalyse Meksika
Kalba (-os) nahuatlių, ispanų
Religijos katalikybė, kai kur - vietiniai tikėjimai
Giminingos etninės grupės pipiliai

Nahua – indėnų tauta, gyvenanti centrinėje Meksikoje. Kalba jutų-actekų kalbų šeimai priklausančiais nahuatlių kalbos dialektais.

Manoma, kad nahua žmonės pradžioje gyveno teritorijoje, kuri driekėsi pietvakarių JAV ir šiaurės vakarų Meksikoje, bet ~500-uosius metus atsiskyrė nuo kitų jutų ir patraukė į pietus. Jie įsikūrė centrinės Meksikos slėniuose ir tapo viena galingiausių regiono tautų. Jie sudarė įtakingas actekų ir toltekų kultūras, taip pat mažesnės kultūras, tokias kaip tepanekai, akolhua, tlaškaltekai, šočimilkai ir kt. Savo klestėjimo laikotarpiu (apie 1500-uosius m.) nahua žmonės paplito plačiai po Centrinę Ameriką, iki pat Panamos. Tačiau laikui bėgant jie asimiliavosi su vietinėmis tautomis bei atvykėliais iš Europos. Salvadore išliko nahua grupė, vadinama pipilais.

Kadangi Meksikoje nevedami surašymai pagal tautybę, nėra žinoma, kiek šalyje gyvena nahua žmonių. Jų kiekį galima nuspėti pagal nahuatlių kalbos vartojimą, nors dalis nahua žmonių dabar jau pamiršo savo kalbą ir moka tik ispaniškai. Meksikoje yra 1,4 mln. žmonių, mokančių nahuatlių kalbą, iš jų 190 tūkst. yra vienkalbiai. Daugiausia šią kalbą vartojančių žmonių gyvena Pueblos, Gerero, Verakruso, Idalgo, San Luis Potosi valstijose. Dauguma nahua žmonių verčiasi žemės ūkiu.