Huičioliai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Huičioliai
Huičiolė su vaiku
Gyventojų skaičius	44 000
Populiacija šalyse	Meksika
Kalba (-os)	huičiolių kalba, ispanų kalba
Religijos	šamanizmas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	kopai, tepekanai, jakiai, tarahumarai
Vikiteka:	Huičioliai

Huičioliai (isp. Huichol, savivardis Wixáritari) – indėnų tauta, gyvenanti vakarinėje Meksikoje, Vakarų Siera Madrės kalnuose, Najarito, Chalisko, Sakateko ir Durango valstijose. Kalba jutų-actekų šeimai priklausančia huičiolių kalba.

Istorija

Manoma, kad huičioliai kilo iš dabartinės San Luis Potosi valstijos krašto ir priklausė čičimekų grupei guačičiliams. XVI a. jie jau gyveno dabartiniame areale, susimaišė su vietiniais tepekanais. Konkistos laikais daug huičiolių žuvo dėl epidemijų, karų, enkomjendos. Huičioliai ispanams priešinosi iki pat XVIII a. pr.

Buitis

Dauguma huičiolių dabar verčiasi uždarbiavimu rančose – dirba plantacijose, prižiūri namus. Taip pat augina kukurūzus, ryžius, pupeles, cukranendres, renka laukinius vaisius, augina gyvulius, vištas. Maistui vartoja daugiausia tortilijas, patiekalus iš pupelių, ryžių. Namus stato iš plaušplyčių, juose būna nuo vieno iki kelių kambarių. Greta namų įrengia patalpą (xiriki) dievams ir protėviams.

Menas

Huičioliai žymūs dėl savo išskirtinio meno. Jie užsiima audimu, siuvinėjimu, odos išdirbimu, lankų, strėlių, muzikos instrumentų gamyba, labai populiarus nėrimas iš karoliukų („biserio“). Ikikolonijiniais laikais vietoje karoliukų naudojo spalvingus akmenėlius, koralų, kaulų nuolaužas, sėklas. Huičiolių dirbiniai labai spalvingi, ryškūs, dažnai įvardijami kaip „psichodeliniai“. Juose vaizduojami dangaus kūnai, mitologinės būtybės, totemai. Kitas unikalus huičiolių dirbinys yra Nierika – „Dievo akis“. Tai iš vilnonių siūlų pagaminti savotiški paveikslai, su akį primenčia dalimi centre. Jie statomi šventyklose, prie namų, šventvietėse ir laikomi vedliais į dvasių pasaulį. Huičiolių tautiniai drabužiai taip pat labai spalvingi, gausiai dekoruoti simbolistiniais piešiniais.

Religija

Huičiolių tradiciniame tikėjime susipina šamanizmo, animizmo, magijos elementai. Su dvasiomis bendrauja šamanai, vadinami mara’akate. Dvasiniams ritualams plačiai naudojamas haliucinogeninių savybių turintis kaktusas – pejotlis. Huičiolių panteoną sudaro ~30 dievybių, iš kurių svarbiausios saulės, ugnies ir lietaus, vandens.

• 
  Šamanas
• 
  Huičiolių mergaitės
• 
  Huičiolių menas
• 
  Huičiolių menininkas
• 
  Huičiolių menas