Stimfalo paukščiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos

Mitinės būtybės

Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Stimfalo paukščiai graikų mitologijoje - mitiniai paukščiai minimi trečiame (vers. 6-tame) Heraklio žygdarbyje [1]. Euristėjas įsakė Herakliui iššaudyti Stimfalo paukščius, kurie Arkadijos apylinkes pavertė beveik dykuma. Paukščiai užpuldavo gyvulius ir žmones, kuriuos sudraskydavo variniais nagais ir snapais. O pakilę į orą, jie galėjo mėtyti žemyn į užpuoliką savo žalvarines plunksnas kaip strėles. Pagal vieną versiją juos atnešęs Arėjas[2].

Heraklis šaudantis į Stimfalo paukščius, romėnų mozaika iš Lirijos, Ispanijos

Nelengva Herakliui buvo įvykdyti žygdarbį. Jam padėjo Atėnė, davusi Herakliui dvi varines tarškynes. Su jomis Heraklis, užkopęs ant kalvos, kur suko lizdus baisūs paukščiai, sukėlė baisų triukšmą – paukščiai išsigando. Kai jie pakilo, į žemę tarsi lietus pasipylė jų aštrios plunksnos, bet nekliudė ant kalvos stovėjusio Heraklio. Heraklis į juos laidė mirtį nešančias strėles. Iš baimės paukščiai pakilo virš debesų ir išskrido jie toli už Graikijos sienų, prie Euksoponto krantų ir niekada negrįžo į Stimfalo apylinkes[3]. Jie priglaudė Aterijo (Aretias) saloje, kur juos surado argonautai[4].

Pagal kitą versiją Stimfalo paukščiai vad. stimfalidėmis ir buvę Stimfalo ir Ornidės dukterys, kurias užmušė Heraklis, kadangi jis buvo nesvetingai sutiktas. Tačiau stimfaliečių Artemidės šventykloje stimfalidės pavaizduotos paukščiais, o už šventyklos - statulos, kur jos vaizduotos moterimis su paukščių kojomis[5].

Literatūra

  1. Apolodoras. „Biblioteka“ II. 92.
  2. Servijus. „Vergilijaus Eneida“. 8. 300.
  3. N. Kunas. Stimfalo paukščiai. Senovės Graikijos Legendos ir Mitai. 178 p., Alma littera. 2003
  4. Pausanijas. „Graikijos aprašymas“. VIII. 3000
  5. Pausanijas. „Graikijos aprašymas“. VIII. 22. 5.

Vikiteka