Euristėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Euristėjas slepiasi puodynėje, kai Heraklis atneša Erimanto šerną, apie 510 m. pr. m. e., Luvras

Euristėjas graikų mitologijoje buvo Tirinto, vieno iš mikėniečių centrų Argolyje, karalius. Jo tėvas buvo Stenelas, o motina kentaurė Nicipė. Jis buvo Persėjo anūkas kaip ir jo priešininkas Heraklis. Euristėjo žmona buvo Antimachė, Amfidamo dukra. Varžybose tarp Dzeuso ir Heros kuriose jų herojai turėjo nugalėti senosios tvarkos būtybes ir įtvirtinti dvylikos olimpiečių valdžią, Euristėjas („plati galia“) buvo Heros kandidatas, o Heraklis (nepaisant to, kad jo vardas reiškia „Heros žmogus“: tikriausiai ankstesniame mito variante) - Dzeuso. Varžybų sritis buvo Euristėjo Herakliui paskirti Dvylika žygdarbių. Tikroji priežastis, dėl kurios Heraklis atliko šiuos žygdarbius buvo atgaila už tai, kad jis beprotybės (kurią sukėlė Hera) apimtas išžudė savo šeimą. Hera buvo susijusi su visais Heraklio priešininkais atliekant Dvylika žygdarbių.

Heraklio žmogiškasis patėvis Amfitrionas buvo Persėjo anūkas. Kadangi Amfitriono tėvas Alkėjas buvo vyresnis už Euristėjo tėvą Stenelą, šis Amfitrioną ištrėmė už vyriausio sūnaus šeimoje Elektriono netyčinę žmogžudystę. Prieš gimstant Herakliui, Dzeusas paskelbė, kad greitai gimusiam Persėjo palikuoniui atiteks karalystė, tad Hera atidėjo Almenės gimdymą, Nicipės paskatino, kad jos kandidatui Euristėjui atitektų sostas.

Pirmasis Heraklio žygdarbis buvo užmušti Nemėjos liūtą ir atnešti jo kailį, kurį Heraklis nusprendė dėvėti. Euristėjas taip išsigando Heraklio išvaizdos, kad pasislėpė požeminėje bronzinėje vyno puodynėj ir nuo to laiko kokius žygdarbius reikia atlikti Herakliui pranešdavo šauklys Koprėjas.

Į antrą žygį užmušti Lernos hidrą Heraklis pasiėmė savo sūnėną Jolają kaip vežėją. Kai Euristėjas tai sužinojo, pareiškė, kad šis žygdarbis nepriskiriamas prie dešimties, kuriuos reikia atlikti, nes Herakliui padėjo.

Trečias žygdarbis buvo pagauti Kerinėjos auksaragį danielių, šventą Artemidei. Heraklis pažadėjo Artemidei danielių grąžinti ir sutiko jį atiduoti Euristėjui, jei šis pats ateis jo pasimti. Šiam pasirodžius Heraklis paleido danielių ir tas nubėgo pas šeimininkę. Heraklis greit išvyko pasakęs, kad Euristėjas nebuvęs pakankamai greitas.

Kai Heraklis atnešė gyvą Erimanto šerną, Euristėjas taip išsigando, kad vėl pasislėpė puodynėje ir maldavo atsikratyti žvėries. Heraklis pakluso.

Penktas žygdarbis buvo išmėžti Augėjo tvartus. Heraklis pasiūlė, kad jam atiteks viena dešimtoji Augėjo galvijų, jei darbas bus atliktas sėkmingai. Netikėdamas Heraklio sėkme, Augėjas sutiko ir paskyrė sūnų Filėją liudytoju. Heraklis pakreipė dviejų upių (Alpheiso ir Peneios) vagas į tvartus ir srovė greitai išplovė mėšlą. Sužinojęs, kad darbą liepė atlikti Euristėjas, Augėjas atsisakė mokėti. Heraklis padavė jį į teismą, kuriame Filėjas liudijo prieš tėvą. Supykęs Augėjas abu išvijo iš savo krašto prieš teismui pradedant balsuoti. Euristėjas atsisakė pripažinti šį žygdarbį, nes Heraklis jį atliko dėl pašalinio užmokesčio.

Šeštas žygdarbis buvo pagauti Kretos bulių. Heraklis pasinaudojo lasu ir, pagavęs bulių, juo parjojo pas pusbrolį. Euristėjas norėjo paaukoti bulių Herai, savo globėjai, kuri nekentė Heraklio. Tačiau deivė atsisakė priimti auką, nes ji rodo Heraklio šlovę. Bulius buvo paleistas iš nuklydo į Maratoną ir nuo to laiko žinomas kaip Maratono bulius.

Kai Heraklis atvedė Diomedo arklius žmogėdras, Euristėjas juos paskyrė Herai ir leido jiems bastytis po Argolį. Teigiama, kad iš jų kilo Aleksandro Makedoniečio žirgas Bucefalas.

Parnešti amazonių karalienės Hipolitės juostą buvo devintas žygis. To pareikalavo Euristėjo dukra Admetė.

Kiti žygdarbiai buvo parvaryti Geriono purpurines karves, atnešti aukso obuolį iš hesperidžių sodo, atvesti trigalvį šunį CerberįHado.

Po Heraklio mirties Euristėjas bandė išžudyti jo vaikus (herakleidus), vadovaujamus Hilo, kurie pabėgo į Atėnus. Jis užpuolė miestą, bet buvo sutriuškintas. Žuvo jis ir jo sūnūs. Jo žudiko ir kūno likimo istorijos varijuoja, bet atėniečiai tikėjo, kad jis liko jų dirvoje, kad apsaugotų nuo herakleidų palikuonių (spartiečių ir argiečių). Taip pat tikima, kad po mirties Euristėjo galva pavirto šlykščiu ančiuku.

Tirinto karaliais tapo Tiestas ir Atrėjas, kuriuos Euristėjas buvo palikęs vadovauti.