Stanislovas Jarockis
| Stanislovas Jarockis lenk. Stanisław Jarocki | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1871 m. spalio 22 d. Varšuva |
| Mirė | 1944 m. spalio 22 d. (73 metai) Vilnius |
| Veikla | dailininkas |
| Alma mater | Académie Colarossi |
 Vikiteka |
Stanislovas Jarockis |
Stanislovas Jarockis (Stanisław Jarocki, 1871 spalio 27 d.[1][2][3] ar 1879[4][5] m. Varšuva – 1944 m. spalio 13 d. Vilnius) – dailininkas, konservatorius, pedagogas, kelių lenkų draugijų narys.
1891–1894 m. jis mokėsi tapybos Varšuvoje pas Vojcechą Gersoną ir Krokuvos dailės akademijoje pas Janą Mateiką bei Leopoldą Lėferą, po to tobulinosi Paryžiuje, Miunchene ir Romoje[6][7].
1898 m. menininkas visam laikui apsigyveno Vilniuje. Apsistojęs Vilniuje, Jarockis aktyviai įsijungė į miesto kultūrinį gyvenimą. Tapo įvairių renginių organizatoriumi, inscenizuotoju ir apipavidalintoju. Jis greitai pritapo Vilniaus inteligentų aplinkoje. Dirbo Vilniaus piešimo mokykloje ir vertėsi privačiomis piešimo pamokomis[8]. Nuo 1900 m. dėstė Nemokamose techinio piešimo ir braižybos klasėse. 1904 m. šią ugdymo įstaigą pertvarkius į Juozapo Montvilos piešimo klases, vadovavo prie jų veikusiems peizažo tapybos kursams[9].
Vilniuje surengė vietinių ir Lenkijos dailininkų parodų, publlikavo straipsnių kultūros istorijos ir dailės klausimais. Aliejiniais dažais ir pastele nutapė peizažų, portretų, buitinės ir simbolinės tematikos drobių, religinių paveikslų. Tapė portretus (Autoportretas 1904), peizažus (Tyla, 1898; Pavasaris, 1900; Peizažas, 1903; Peizažas. Kelias ir beržai, 1903; Šventoji Žemaitija, 1910, teminių kompozicijų („Žmogiška laimė“, 1909–1913), Tatrų kalnų peizažų ciklas, 1924–1925; Lenkiškas ruduo, 1944; Žiema, 1944), liaudies tipus (Vilniaus krašto valstietė 1902), humoristinius piešinius (Skrenda, oi skrenda 1902). Dalyvavo dailės parodose. Dalyvavo parodose Vilniuje, Varšuvoje, Krokuvoje, Minske, Peterburge, Lvove, Zakopanėje, Romoje (1897), Venecijoje (1932). Tarp labiausiai dailininko vertintų kūrinių buvo ir itališkos tematikos drobės „Prie įėjimo į katakombas“, „Borghese’ių soduose“.
Taip pat jis iliustravo knygas, pavyzdžiui, E. Jelenskos-Dmochovskos knygelę apie Vilniaus Kalvarijas ir kai kuriuos straipsnius, publikuojamus lenkų iliustruotuose leidiniuose[10]. 1900 m. Jarockis restauravo freskas Šv. Kazimiero koplyčioje Vilniaus katedroje[11]. Dalyvavo slaptame mokyme, rūpinosi jaunimo savišvieta, prisidėjo prie sporto draugijos „Sokół” („Sakalas“) įkūrimo, veikė Senovės ir etnografijos mylėtojų, Vilniaus mokslo bičiulių, Kraštotyros draugijose[12][13]. 1925 m. jis išleido iliustruotą vadovą po Vilniaus apylinkes, skirtą besimokančiam jaunimui[14]. Jame jis trumpai aprašė ir rekomendavo jauniems keliautojams aplankyti Vilniaus Kalvarijas, Salotės ežerą, Naująją Vilnią, Nemiežį, Bareikiškes, Sudervę, Verkius, Žaliuosius ežerus, Trakus, Rudininkų girią ir Medininkus.
Dailės darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Peizažas Zalesėje, 1899 -
Kristaus įkapinimas, 1900 -
Bajoras ant ližės, 1902 -
Peizažas su beržais, 1903 -
Tado Kosciuškos akmuo, 1908 -
Šventoji Žemaitija, 1910 -
Vilniaus vaizdas iš Tauro kalno, 1921 -
-
Aukso ruduo Benekainys, 1927 -
Kalnai, 1929 -
Tylus Vakaras, 1931 -
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jarocki St., Krzyże na Żmujdzi i Litwie, «Tygodnik Ilustrowany» 1901, nr 18.
- St. Jarocki, Kościół św. Piotra w Wilnie, «Tygodnik Ilustrowany» 1901, nr 22, s. 435.
- St. Jarocki, Z legend wileńskich, «Tygodnik Ilustrowany» 1902, nr 11, s. 207.
- St. Jarocki, Posąg św. Jacka w Wilnie, «Tygodnik Ilustrowany» 1902, nr 15, s. 293.
- S. Jarocki, Dziesięciolecie Szkoły rysunkowej w Wilnie, «Tygodnik Ilustrowany» 24 1/6 n 1904, nr 6.
- St. Jarocki, Dom Mickiewicza w Wilnie, «Tygodnik Ilustrowany» 1906, nr 11, s. 218.
- Jarocki St., Druga litewska wystawa sztuk pięknych, Goniec wileński, 1908 03 14.
- Jarocki S., Zdobnictwo ludowe w gubernii wilenskiej, Tygodnik illustrowany, 1911, Nr. 35, p. 690–691.
- Stanisław Jarocki, Okolice Wilna: z 23 ilustracjami w tekście i mapką, Wilno: nakł. i druk. Józefa Zawadzkiego, 1925.
- «Po Italijos saule. XVIII–XX a. I pusės Lietuvos dailininkai Italijoje» Istorinė apžvalga, Katalogas, I dalis, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius, 2019, P. 159.
- Meno albumas «Peizažo erdvė» (I tomas). Sud. N. Tumėnienė. Vilnius, LAWIN, 2010, P. 88.
- Lietuvos dailė 1900–1944
- Laima Laučkaitė, Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, Vilnius: Baltos lankos, 2002, 207 p.
- Henryka Ilgievič, Vilniaus senovės ir mokslo mylėtojai XX amžiaus pradžioje, Vilnius: LKTI, 2019, 344 p., il, lent. ISSN 2351-4728 Archyvuota kopija 2024-02-28 iš Wayback Machine projekto.
- Inesa Szulska Współpraca wileńskiego artysty i publicysty Stanisława Jarockiego z «Tygodnikiem Ilustrowanym» (1899–1914) Rocznik historii prasy polskiej T. XXV (2022) Z. 3 (67), ISSN 1509–1074
- Józef Marian Poklewski, Polskie życie artystyczne w międzywojennym Wilnie, Wydawnictwo Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, Toruń, 1994
- Emmanuel Swieykowski, Pamiętnik Towarzystwa Przyjaciół Sztuk Pięknych w Krakowie 1854—1904, Kraków 1905
- Andrzej Romanowski, Pozytywizm na Litwie: polskie życie kulturalne na ziemiach litewsko-białorusko-inflanckich w latach 1864—1904, Kraków : «Universitas», 2003. — 485 s.
- Henryka Ilgiewicz, Societates Academicae Vilnenses Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie (1907—1939) i jego poprzednicy Warszawa Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2008.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Henryka Ilgievič, Vilniaus senovės ir mokslo mylėtojai XX amžiaus pradžioje, Vilnius: LKTI, 2019, 344 p., p. 216. Archyvuota kopija 2024-02-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Emmanuel Swieykowski, Pamiętnik Towarzystwa Przyjaciół Sztuk Pięknych w Krakowie 1854–1904, Kraków 1905
- ↑ Meno albumas «Peizažo erdvė» (I tomas). Sud. N. Tumėnienė. Vilnius, LAWIN, 2010, P. 88.
- ↑ Stanislovas Jarockis (Stanisław Jarocki)
- ↑ Mieczysław Jackiewicz, Wileński słownik biograficzny (wydanie drugie poszerzone). – Bydgoszcz: Zaklad Poligraficzny SPRINT Tomasz Toczkiewicz, 2008. – С. 172. – 605 с. – ISBN 978-83-87865-59-7.
- ↑ Józef Marian Poklewski, Polskie życie artystyczne w międzywojennym Wilnie, Wydawnictwo Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, Toruń, 1994, s. 59
- ↑ Henryka Ilgiewicz, Societates Academicae Vilnenses Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie (1907–1939) i jego poprzednicy Warszawa Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego 2008, s. 142.
- ↑ Stanislovas Jarockis (Stanisław Jarocki)
- ↑ „Po Italijos saule. XVIII–XX a. I pusės Lietuvos dailininkai Italijoje" Istorinė apžvalga, Katalogas, I dalis, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius, 2019, P. 159.
- ↑ Henryka Ilgievič, Vilniaus senovės ir mokslo mylėtojai XX amžiaus pradžioje, Vilnius: LKTI, 2019, 344 p., p. 215. Archyvuota kopija 2024-02-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Henryka Ilgievič, Vilniaus senovės ir mokslo mylėtojai XX amžiaus pradžioje, Vilnius: LKTI, 2019, 344 p., p. 96. Archyvuota kopija 2024-02-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Henryka Ilgievič, Vilniaus senovės ir mokslo mylėtojai XX amžiaus pradžioje, Vilnius: LKTI, 2019, 344 p., p. 89-90. Archyvuota kopija 2024-02-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Stefania Walasek, Polska oświata w guberni wileńskiej w latach 1864–1915 – Kraków: Impuls, 2003. – 178 s. S. 118–119.
- ↑ Stanisław Jarocki, Okolice Wilna: z 23 ilustracjami w tekście i mapką, Wilno: nakł. i druk. Józefa Zawadzkiego, 1925.