1 (skaičius)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Kiekinis skaitvardis vienas
Kelintinis skaitvardis pirmas
Daugikliais 1
Dalikliai 1
Romėniškas skaičius I
Priešdėliai mono- (graikiškai)

uni- (lotyniškai)

Dvejetainis 1
Aštuntainis 1
Dvyliktainis 1
Šešioliktainis 1
Jūrinis vėliavėlės signalas
ICS One.svg

1 (vienas, vienetas) – skaitmuo, vieno objekto skaičių atvaizduojantis simbolis. Tai natūralusis skaičius, einantis tarp 0 ir 2. Pastebėta, jog daugelyje visuomenės gyvenimo sričių (namų numeriai, prekių kainos ir pan.) vienetu prasideda daugiau (beveik trečdalis) kartų, nei kitais skaitmenimis (Benfordo dėsnis). Mažiausiai skaičių prasideda devynetu.

Arabiško skaičiaus raida[taisyti | redaguoti kodą]

Evolution1glyph.png

Šiandieninis dažnai vartojamas arabiškas vieneto simbolis dažniausiai rašomas kaip vertikalus brūkšnelis, kurio viršuje kairėje yra mažas vertikalus arba 45 laipsniais į apačią palinkęs serifas. Kartais simbolio apačioje piešiamas trumpas vertikalus brūkšnelis, atsikišęs į abi puses. Brahmanai indai vienetą rašė kaip horizontalią liniją; (Kinijoje dar ir dabar taip piešiamas vieneto hieroglifas). Guptai vienetą šiek tiek išlenkdavo į viršų, o nagariai pridėdavo kairiajame gale mažą skrituliuką. Gudžaračių ir pendžabų raštuose ženklas būdavo pasukamas 90 laipsnių į dešinę ir taip jis supanašėjo į mūsišką vienetą. Nepaliai taip pat ženklą raršydavo vertikaliai, bet rutuliuką dar labiau sumažindavo. Po kiek laiko skrituliukas pavirto į mažą vertikalų brūkšnelį. Retkarčiais apačioje užbrėžiamas brūkšnelis greičiausiai susiformavo iš labai panašaus romėniško vieneto skaičiaus I.

Istorijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: 1 (vieneto) raidos istorija

Nuo seno ginčijamasi, ar vienetas yra skaičius. Dalis senovės graikų vieneto nelaikė skaičiumi. Graikų filosofų Platono ir Aristotelio nuomone, vienetas nėra skaičius – jo negalima nei suskaičiuoti, nei išrikiuoti, tai tėra pradžia. Pitagorui vienetas reiškė būties esmę ir pirmapradę priežastį, nedalomą vienovės simbolį, tuo pačiu simbolizuodamas visumą, į kurią siekia sugrįžti visa, kas išsiskaidę. Visus skaičius galima didinti ir mažinti, tačiau vienetas yra nekintamas. Aristotelis ir kai kurie pitagoriečiai skaičių seką pradėdavo vienetu ir laikydavo jį pirmuoju nelyginiu skaičiumi, tačiau nežiūrint to, jiems vienetas buvo dievybės ženklas.

Senovės Kinijos filosofai vienetą irgi laikė visa ko pradžia ir pirmaprade galia. Jis iš esmės yra vienas, neskaidomas ir tobulas. Kinų išminčiai teigė, kad iš vieneto išsirutuliojo penki pirminiai elementai (medis, ugnis, žemė, metalas ir vanduo), o iš jų – „dešimt tūkstančių dalykų“.

Žydai dėl visa apimančio absoliutumo vienetą laikė Dievo skaičiumi ir visagalybės simboliu. Tokia vienintelio Dievo samprata perėjo ir į krikščionybę – vieno tikėjimo išpažinimą.

Matematikoje[taisyti | redaguoti kodą]

Kai x bet koks skaičius:

  • x·1 = 1·x = x
  • x/1 = x
  • x1 = x, 1x = 1
  • x↑↑1 = x ir 1↑↑x = 1
  • e^{i \pi} + 1 = 0 \,\! (Eulerio formulė)

Jei x nelygus nuliui, tai taip pat:

  • x/x = 1
  • x0=1

Vienetas yra maksimali galima sinuso ir kosinuso reikšmė. Su tuo susijusi svarbi vienetinio apskritimo sąvoka.

Fizikoje ir matematinėje biologijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuose moksluose įvairūs dydžiai dažnai išreiškiami vieneto dalimis, vienetu laikant maksimalią galimą dydžio reikšmę. Pavyzdžiui, papilitusioje Michelis-Menten lygtyje

V=V_{max}\frac{S}{K_m + S}

(reakcijos greičio V priklausomybė nuo substrato koncentracijos S) taip išreikšta maksimalaus greičio konstanta Vmax (maksimalus galimas reakcijos greitis). Tokius dydžius galima būtų išreikšti ir procentais, tačiau vieneto dalys specialiojoje literatūroje yra labiau paplitę, nes lygtys užrašomos trumpiau (dydžio nereikia dalinti iš 100 %).

Chemijoje[taisyti | redaguoti kodą]

1 yra vandenilio atominis skaičius ir apytikslė atominė masė.

Informatikoje[taisyti | redaguoti kodą]

Vienetas labai dažnai naudojamas nusakyti loginio kintamojo reikšmę tiesa (angl. true). Priešingai reikšmei nusakyti naudojamas nulis.

Daugelyje vartotojo sąsajų F1 dažniausiai iškviečia su programa ar operacine sistema susietą pagalbos sistemą. Microsoft Windows aplinkoje klavišų derinys Alt+1 parašo šypsenėlę (☺).

Unikodas[taisyti | redaguoti kodą]

Be arabiško simbolio 1, Unikodas numato ir kitus ženklus (Ⅰ, ⅰ) šiam skaičiui žymėti. Į HTML dokumentus jie įterpiami sekomis Ⅰ, ⅰ.

Kalendoriuje[taisyti | redaguoti kodą]

Kitose srityse[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vienetas yra vienskiemenio žodžio skiemenų skaičius.
  • Vienetas yra vienakuprio kupranugario kuprų skaičius.
  • Vienetas yra vienračio ratų skaičius.
  • Vienetas yra pasianso stiliaus kortų žaidimų žaidėjų skaičius.

Reikšmės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Simbolikoje skaičius 1 yra Dievo simbolis – pirminis motyvas, pirmapradis elementas.
  • Skaitmuo.
  • Skaičių grupių apibūdinimas – vienetai, dešimtys, šimtai.
  • Žinių įvertinimo balas.
  • Atskiras daiktas ar objektas.
  • Tam tikros sistemos dalis – administracinis vienetas, apskaitos vienetas, fizinis vienetas, funkcinis vienetas, informacinis vienetas, juridinis vienetas, kalbos vienetas, karinis vienetas, mato vienetas, piniginis vienetas, sąlyginis vienetas, skaičiavimo vienetas, socialinis vienetas, statistinis vienetas, teritorinis vienetas.
  • Individas, asmenybė, žmogaus individualumas, tik jam vienam būdingi bruožai.
  • Kraujo grupė – 0 (I) – pirminė žmogaus kraujo grupė, būdinga pirmykščiams žmonėms, kurie gyvendami laukinėje gamtoje, maisto pasirūpindavo medžiodami ir rinkdami uogas.
  • MuzikojeSolo – vieno asmens atliekamas kūrinys.

Vienetas patarlėse ir papročiuose[taisyti | redaguoti kodą]

Skaičiumi 1 kartais išreiškiamas menkinimas arba pasakoma, kad ko nors trūksta: „Į vieną vyrą iš patrankos nešauna“, „,Viena kregždė – dar ne pavasaris“, „Medžio vienu kirčiu nenukirsi ir sandėrio vienu žodžiu nesudarysi“, „Viena bėda – ne bėda“, „Dėl vienos ropės duobės nekasa“.

Kartais 1 gali būti viskuo arba prilygti didesniam skaičiui: „Turiu vieną džiuvėsį, man pačiai jo viso reikia“, „Viską pastatyti ant vienos kortos“, „Vienu šūviu du zuikius nušauti“, „Viena pavasario diena lygi devynioms rudens“.

Vienetas prilyginamas tiek gėriui, tiek ir blogiui. Daugelis pirmąją metų ar mėnesio dieną laiko nelaiminga, todėl svarbiems gyvenimo įvykiams (krikštynoms, sutuoktuvėms ir pan.) geriau renkasi trečią ar septintą dieną.

Kalbose[taisyti | redaguoti kodą]

Graikų kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Graikų kalboje žodžiai, žymintys vienumą, sąsają tik su vienu objektu, dažnai prasideda priešdėliu mono:

MonarchasMonadaMonoMonogamijaMonoklisMonokultūraMonolitasMonopolisMonoteizmas.

Lotynų kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Lotynų kalboje vienas, paskiras, atskiras dalykas siejamas su žodžiu singularis arba solus:

SingularSingle (anglų kalba)
Solosolistas.

Žodžiai, išreiškiantys ko nors vienovę, kildinami iš žodžio unus:

Unijauniformaunisonasunifikacijaunitaiunitarizmasunitazas- unikalusuniversalus.

Lietuvių kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių kalbos sudurtiniai žodžiai, žymintys objekto vienovę, egzistencinę atskirybę (pavieniui), turi sandą vien-: vienturtis, vienatinis, vienatūris, vientisas, viengimis, vienetinis. Vikiteka