Rasytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rasytė
Rybačis

vok. Rossitten
rus. Рыбачий
   Symbols of Neringa (Rasytė).svg   

Rasytė
Rybačis
55°09′19″N 20°50′59″E / 55.1553356°N 20.8498192°E / 55.1553356; 20.8498192 (Rasytė)Koordinatės: 55°09′19″N 20°50′59″E / 55.1553356°N 20.8498192°E / 55.1553356; 20.8498192 (Rasytė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas: Zelenogradsko rajonas
Įkūrimo data: 1372 m.
Gyventojų (2011): 1 001
Pašto kodas: 238535
Tel. kodas: +7 401 50
Tinklalapis: kursh-ms.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: Rasytė
Rybačis
Vikiteka

Rasytė arba Rybačis (vok. Rossitten, nuo 1946 m. rus. Рыбачий) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, nuo 2005 m. Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietės kaimas. [1][2]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kelias ties Rybačio riba (2009 m.)

Sembos žemės kaimo pavadinimas Rusītē sembiškos prūsiškos kilmės. [3] Šioje vietovėje buvo kuršių žvejų gyvenvietė, kuri dėl slenkančio smėlio ne kartą buvo perkelta į kitą vietą. 1372 m. minima Vokiečių ordino pilis Russiten. 1507 m. pilis apleista, vėliau sunyko.

18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas. [4] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono (rus. Кёнигсбергский район), vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2005 m. birželio 30 d. Rybačio apylinkės centras. 2006 m. prarado miesto tipo gyvenvietės statusą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
19472008 m. Rybačio apylinkė
Zelenogradsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietė
Zelenogradsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Po Antrojo pasaulinio karo kaip Kaliningrado srities dalis atiteko Rusijos TFSR. Vėliau į jį pretendavo Lietuvos TSR pagal pasiūlymą, kuriuo visa tuometinio Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija būtų buvusi prijungta prie Lietuvos TSR, nes taip neva nacionalinį parką būtų buvę lengviau administruoti. TSRS valdžia pasiūlymo nepatenkino. Tačiau įsteigus Neringos savivaldybę jos herbe, susidedančiame iš šešių Kuršių nerijos gyvenviečių vėtrungių, buvo pavaizduota ir Rasytės vėtrungė (greta Nidos, Juodkrantės, Nidos Purvynės, Preilos ir Pervalkos vėtrungių). Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Rasytės vėtrungė Nidos herbe buvo pakeista į baltą tuščią vėtrungę, kuri simbolizuoja užpustytą Karvaičių kaimą ir kartu visus kitus smėlio kopų užverstus Kuršių nerijos kaimus.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2011 m.
1910 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6] 2002 m. 2009 m. 2011 m.sur.
460 650 690 960 1 112 1 001


Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Adam Kraft, Rudolf Naujok. Rasytės paukščių žiedavimo stotyje (1939 m.)

Po Antrojo pasaulinio karo miestelio gyventojai užsiiminėjo žvejyba. Miestelyje, Kuršių marių pusėje yra žvejybinių laivų prieplauka. Paskutiniais metais vis didesnę reikšmę miestelio ekonomikoje užima turizmas (turistų maitinimas, prekyba suvenyrais), nes beveik visi turistiniai maršrutai Kuršių Nerijos Rusijos dalyje eina per Rybačį.

Nerijoje veikia Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Rybačyje yra biologinė stotis, kurioje atliekami ornitologiniai tyrimai. Ją dar 1901 m. įkūrė teologas ir ornitologas Johanas Tinemanas (Johannes Thienemann) – tai pirmoji pasaulyje ornitologinė stotis (Rasytės paukščių stebykla), kurioje buvo žieduojami paukščiai.

Rasytės apylinkėse yra vienintelis Nerijoje didesnis gėlo vandens ežeras, mėgstamas vandens paukščių.

Miestelyje yra labai senos kapinės, kur palaidoti Johanas Tinemanas (1863–1938) bei legendinis [7] kopų inspektorius Vilhelmas Francas Efa (Wilhelm Franz Epha, 1828–1904) kurio pasiūlyti apželdinimo metodai išgelbėjo nuo užpustymo daug kaimų. Šeši vokiečių miestai turi šio miestelio vardu pavadintą gatvę (vok. Rossitenstrasse).

Sklandymo mokykla[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Rasytėje buvo Vokietijos sklandytojų mokykla. Į ją 1931 m. Lietuvos Aeroklubas pasiuntė karo lakūną G. Heidrikį. G. Heidrikis išmoko sklandyti, 1931 m. spalio 21 d. įvykdė C kategorijos piloto reikalavimus ir gavo ženkliuką. Vėliau Heidrikis dirbo sklandymo instruktoriumi Lietuvoje. Rybačio mokyklos pavyzdžiu Lietuvos sklandytojų mokykla buvo perkelta į Nidą.

Vokietijoje egzistavo sklandytuvų gamybos kompanija Rhön-Rossiten Gesellschaft, konstravusi ir gaminusi pasaulinio lygio sklandytuvus. Žodis Rossiten jos pavadinime – tai senasis Rybačio pavadinimas.

1938 m. gruodžio 9-11 d. vokiečių sklandytojai Boedecker ir Zander Rasytėje dviviečiu sklandytuvu DFS Kranich pasiekė pasaulio rekordą – nenusileisdami jie sklandė 50 val. 15 min.[8]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]