Aptarimas:Rybačis

Pagrindinis straipsnis yra Rybačij, nes taip miestelis vadinasi dabar--Lazdynas 23:10, 2007 Kovo 30 (EEST)

Tai gal pervadinam į Rybačij, o dar ta proga Ragainę gal pervadint į Nemaną. Dabar šie miestai taip vadinasi, nieks lietuviškų pavadinimų neišbrauks, o Karaliaučiaus buvimo Kaliningradu nenuneigsi... --Gandras 11:51, 2007 Balandžio 1 (EEST)

Aišku pervadinti. Kokie dar gali būti lietuviški pavadinimai vokiečių istorinėse žemėse?? Kaliningrado sritis arba Rytų Prūsija NIEKADA nebuvo Lietuvos teritorija, niekada lietuviai ten nesudarė gyventojų daugumos. Už tai pavadinimai turi būti originalo kalba, o ne kažkokie lietuviški. Hugo.arg 12:42, 2007 Balandžio 1 (EEST)

O kas yra "vokiečių istorinės žemės"? Iš kur čia toks drąsus teiginys, kad "lietuviai ten nesudarė gyventojų daugumos"? Kas yra originalo kalba - gyvenvietę įkūrusių, ją vėliau užėmusių ar okupavusių kalba? Nuo kada lietuviški pavadinimai tapo "kažkokie"? Gal apsieitume be tokių nevykusių ir neteisingų apeliavimų į praeitį ir apsiribokim tuo, kad pagrindiniai pavadinimai rašomi dabartine oficialiąja teritorijos kalba?--Dirgela 13:26, 2007 Balandžio 1 (EEST)

Kas kaip nori, taip vadina. Man mieliau vartoti lietuviškus Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) pavadinimus, lygiai kaip lenkams mieliau važiuoti do Wilna ar do Kiejdanów, rusams - į Kijevą (ne Kyjivą) ir Lvovą (ne Lvivą). Labai gerbiu kitas kalbas, todėl tikiuosi pagarbos ir lietuvių kalbai. CD 13:24, 2007 Balandžio 1 (EEST)

Tai vadinti galima kaip kam patinka, tačiou čia enciklopedijos straipsnis, kuris neturi atspindėti kažkios prolietuviškos ideologijos. O dėl lenkiškų ir rusiškų pavadinimų, tai tiek Lietuva buvo Lenkijos karalystės teritorijoje, tiek Ukraina ilgą laiką priklausė Rusijos imperijai, tai čia ir nematau nieko keisto, kad pavadinimai pakeisti. Hugo.arg 13:28, 2007 Balandžio 1 (EEST)

Tai tada Dirgela pasakyk kieno, jei ne vokiečių žemės dab. Kaliningrado sritis?? Lietuvių, kurie ten gyveno daugiausia slėpdamiesti nuo katalikų bažnyčios ar vėliau nuo caro valdžios? Gal prūsų?? Jei taip, tada Prancūzija istorinės neandartaliečių žemės :)) Manau reikia rauti nacionalizmą su šaknimis ir nepropaguoti lietuviškumo idėjų Kaliningrade. Hugo.arg 13:40, 2007 Balandžio 1 (EEST)

Prašau netrolinti čia - aptarimas skirtas ne tavo iškreiptam supratimui apie istoriją ir nacionalizmą skleisti, o straipsniui aptarti.--Dirgela 14:51, 2007 Balandžio 1 (EEST)

O aš pritarčiau Dirgelai, skubotos išvados dėl "vokiečių istorinių žemių". Kad vokiečiai jas buvo okupavę daug metų, nieko nereiškia, lygiai taip pat tada ir Latvija, ir Estija yra istorinės vokiečių žemės. Dėl daugumos man taip pat kyla abejonių (juk net pokario Lietuvoje būta minčių prijungti Karaliaučių). Prūsų kalba egzistavo bent iki XVIII a. Iš tikrųjų, reikia apsistoti tiesiog prie to, kad enciklopedijoj reikėtų rašyt dabartinius oficialius pavadinimus, o istorinius reikalus palikim nuošaly nuo šios diskusijos. --Vezhlys 13:47, 2007 Balandžio 1 (EEST)

Nu bet prūsai jau seniai išmirę ir prūsai nėra lygu lietuviams lygiai taip pat, kaip lietuviai nėra lygu latviams. Vat SSRS tai tikrai okupavo Kaliningrado sritį, ir rusiški pavadinimai čia tikrai nelogiški, bet dėja, oficialūs. O vokiečiai, lygiai taip pat kaip daugelis tautų viduramžiais vykdė invaziją į kitas žemes, lygiai kaip LDK į Ukrainą ir Baltarusiją, kaip turkai į Balkanus. Tik tiek, kad pastariesiems okupantams nepavyko išnaikinti ten gyvenusių tautų ir primesti savo kalbą ir kultūrą. Vokiečiams gi tai pavyko padaryti. O kokia lietuvos dalis šioje istorijoje, neturiu supratimo. Hugo.arg 13:54, 2007 Balandžio 1 (EEST)

Man visada įdomu, kad yra žmonių kurie pripažįsta, kad apie aptariamą klausimą "neturi supratimo", bet užtat nuomonę turi labai tvirtą ;)--Dirgela 14:53, 2007 Balandžio 1 (EEST)

Na, vėlgi, įdomi tavo okupavimo interpretacija (invazija tai kas kita?)... Šiaip prūsų išnykimą aš sieju ne tik su kultūros ir kalbos primetimu (netgi manau, kad tai nebuvo svarbiausias faktorius). O vietinių lietuvių ten gyveno pakankamai daug (praktiškai išnykūs prūsams ir gal net anksčiau, jie ten buvo pagrindinė tauta, o vokiečiai tuo metu vykdė kolonizaciją, lygiai taip pat kaip ir rusai Lietuvoje). Taip, jiems pavyko sumažinti lietuvių, bet jų bendruomenė visada buvo pakankamai aktyvi ir tas aktyvumas priklausė nuo laikotarpio ir nuo germanizacijos politikos (egzistavo lietuviškos mokyklos, bažnyčios, dokumentai buvo leidžiami lietuvių kalba). Rusų okupacija buvo tokia kokia buvo, po II pasaulinio tas kraštas buvo visiškai sunaikintas (po jo ten nei vokiečių, nei lietuvių beveik neliko ir kraštas buvo iš naujo kolonizuotas), o kas buvo likę pasitraukė kartu su vokiečiais, tai buvo tokia pati invazija, vokiečiai juk karą pralaimėjo. --Vezhlys 14:24, 2007 Balandžio 1 (EEST)

Manau, kad pavadinimas Rybačis, kaip dabar yra, tinkamas. Dabar oficialiai taip vadinama. Ieškant pagal lietuvišką pavadinimą Rasytė į straipsnį patenkame, tad čia irgi tvarka. Tačiau netvarka su tolesne straipsnio dalimi. Tenai reikėjo palikti Rasytę arba Rossiten. Nelogiškai skamba tokie sakiniai, kaip:

„Tačiau įsteigus Neringos savivaldybę jos herbe, susidedančiame iš šešių Kuršių nerijos gyvenviečių vėtrungių, buvo pavaizduota ir Rybačio vėtrungė.“ (Rybačij vėtrungės niekada nebuvo. Tuo metu, kai gyvenvietė imta vadinti Rybačij, ta vėtrungė joje jau senai buvo nenaudojama.)

„Rybačyje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Vokietijos sklandytojų mokykla.“ „1938 m. gruodžio 9-11 d. vokiečių sklandytojai Boedecker ir Zander Rybačyje dviviečiu sklandytuvu DFS Kranich pasiekė pasaulio rekordą“

Rytprūsiuose (t.y., Vokietijoje) gyvenvietės pavadinimu Rybačij tikrai nebuvo. Čia turi būti senasis pavadinimas. --rencas 15:20, 2007 Balandžio 1 (EEST)

Pagal VLKK rekomendacijas turi būti Rasytė. Ar Ragainę į Nemaną pervardint, iš VLKK teksto nesu tikras. AudriusA 17:10, 28 lapkričio 2011 (EET)

O Paryžius vietoje Paris irgi atspindi prolietuvišką ideologiją? Nustokit švaistyt jėgas kovai su vėjo malūnais --Nomad 19:34, 28 lapkričio 2011 (EET)

Vienas dalykas yra rašimas pagal tarimą, kitas - istorinių pavadinimų naudojimas vietoje realių. Siūlau sustoti daryti pervadinimus prieš galutinai nenusprendus kaip bus. Aš matau tik vieną išeitį - dvigubus pavadinimus. Ta pati VLKK rekomenduoja naudoti abu pavadinimus. Hugo.arg 20:38, 28 lapkričio 2011 (EET)

Vis tiek nesuprantu, kam dvigubi pavadinimai, tuo labiau, kodėl tai turėtų būti "vienintelė" išeitis. Jei yra keli pavadinimai, nukreipimų dėka straipsnį ras ieškantys pagal bet kurį iš jų. O tekste paminėti visi ir paaiškinta, kuris ten istorinis, kuris esamas, kuris lietuviškos kilmės, kuris portugališkos. O jei kas ateis į vikipediją politikuoti, galima užblokuoti metams ir problemos kaip nebūta. Kaip tokia išeitis? :) --Nomad 20:58, 28 lapkričio 2011 (EET)

Gal gana čia grasinimais svaidytis? Tiesiog siūlau be sutarimo neįvedinėti savos tvarkos. Dėl redirektų viskas aišku, abu pavadinimai yra teikitini, tačiau visvien reikia nuspręsti, kurį naudoti, negali būti vienur vienaip, kitur kitaip. Negi taip sunku atsižvelgti į kitų Vikipedijų praktiką ir esant lygiaverčiams pavadinimams - naudoti abu? Hugo.arg 23:56, 28 lapkričio 2011 (EET)

Kokiais dar grasinimais? Tiesiog siūlau atėjusius į vikipediją politikuoti - paprasčiausiai blokuot. Pritari ar nepritari tavo reikalas, bet čia ne grasinimas. Be sutarimo savo tvarkos neįvedinėti ir aš siūlau, todėl ir atmečiau tavo pervadinimą, kurį ten organizavai be sutarimo. Net balsavimas dar nesibaigė, o šis tavo variantas balsavime net neturi persvaros. Pervadini straipsnį kaip šauna į galvą net jei toks variantas neturi bendruomenės palaikymo, paskui pats siūlai nustoti pervadinėti kol bus bendruomenės sutarimas, tada vėl siūlai pervadinti taip kaip tau norisi... apsispręsk ko nori, nes kol kas prieštarauji pats sau ir nieko konstruktyvaus nepasakai. --Nomad 07:49, 29 lapkričio 2011 (EET)

Niekur aš nepolitikuoju, prašom neišsigalvoti, ko nėra. Hugo.arg 11:24, 29 lapkričio 2011 (EET)

Tai niekas apie tave ir nekalbėjo. Atsipalaiduok, ne visas pasaulis apie tave sukasi --Nomad 15:00, 29 lapkričio 2011 (EET)

VLKK, laimei, nieko panašaus nesiūlo (taip, savo vietoje yra siūlomi abu pavadinimai, bet ne „sudurtinis“). Ir didesnio palaikymo balsavime ši idėja kol kas nesulaukė ([1]). --Martynas Patasius 21:12, 28 lapkričio 2011 (EET)

Jei kitaip neišeina (o kol kas neišeina), siūlyčiau tokį „laikiną“ principą: straipsnis turi būti pavadintas taip, kaip buvo pavadintas sukūrimo momentu. Šiuo atveju jis lyg ir vadinosi „Rasytė“ ([2]). Kol kas taip ir palikim, po to bus matyti. Nuosekliai pavadinti visų straipsnių šiaip ar taip kol kas neišeina. --Martynas Patasius 00:22, 29 lapkričio 2011 (EET)