Sklandytuvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vienvietis Glaser-Dirks DG-808 sklandytuvas virš Prancūzijos Alpių

Sklandytuvas – už orą sunkesnis skraidymo aparatas, dažniausiai be variklio. Šiuo metu labiausiai naudojamas sklandymo sporte. Aparato konstrukcija leidžia pakilti ir išsilaikyti ore dėl šiltų oro srovių judėjimo. Į reikiamą aukštį sklandytuvas iškeliamas sujungtas virve su specialiu lėktuvu, arba specialaus keltuvo pagalba, kai kuriais atvejais gali būti iškeliamas tempiant automobiliu. Sklandytuvai su varikliais gali pakilti ir ore išsilaikyti patys.

Priklausomai nuo aparato modelio, vietovės ypatumų, oro sąlygų bei piloto patyrimo, sklandytuvas be variklio ore gali išbūti kelias ir daugiau valandų. Pvz., 1938 m. gruodžio 9-11 d. vokiečių sklandytojai Boedecker ir Zander Rybačyje dviviečiu sklandytuvu DFS Kranich pasiekė pasaulio rekordą – nenusileisdami jie sklandė 50 val. 15 min.

Keliančios oro masės susidaro šylant žemės paviršiui, kai apačioje sušilęs oras kyla į viršų, taip pat vietose kur vėjas susitinka su kalva, kalnu.

Lietuvoje sklandytuvai gaminami Prienuose.

Lietuviai sklandytuvų konstruktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jonas Garalevičius. 1911 m. savo dirbtuvėse Kaune su A. Kalvinskiu sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje sklandytuvus.
  • Bronius Oškinis. Sukūrė virš 15 sklandytuvų modelių
  • Balys Karvelis. Sukūrė pirmąjį lietuvišką plastikinį sklandytuvą „Lietuva“.
  • Antanas Paknys. Aviatorius, sklandytuvų konstruktorius.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sklandytuvas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka