Kreacionizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gustavas Dorė „Šviesos sukūrimas“

Kreacionizmas – tikėjimas, kad visa gyvybė ir jos formos, pasaulis, Visata ir Žemė buvo sutverti antgamtinės būtybės (Dievo) arba jai dalyvaujant. Sutvėrimas gali būti traktuojamas kaip vienaveiksmis sutvėrimas iš nieko arba kaip emanacija iš prieš tai egzistavusios būsenos (chaoso).

Galima išskirti du pagrindinius kreacionizmo teorijos tipus:

  • Pirmasis variantas remiasi religiniu tikėjimu apie dieviškąjį pasaulio sukūrimą, tačiau sukūrimo proceso suvokimas daugmaž atitinka dabartinius mokslo tyrimus. Pagal šią versiją Biblijoje aprašyta genezė (pasaulio sukūrimas) yra simbolinis religinis tekstas, kurio kalba yra simbolinė, t. y., neturi būti interpretuojama pažodžiui.
  • Antrasis kreacionizmo tipas, angliškai vadinamas Creation Science (sukūrimo mokslas), remiasi pažodine Biblijos interpretacija. Šio tipo kreacionistai gali būti skirstomi į daugybę srovių. Vieni iš jų mano, kad visatos amžius yra nedidelis, mažiau nei 10 000 metų ir dažniausiai tvirtina, kad Dievas visatą sutvėrė prieš 6000 metų. Kiti sutinka su tuo, kad visatos amžius yra žymiai didesnis – milijonai ar net keli milijardai metų. Dalis iš jų mano, kad gyvybė buvo sukurta per 6 dienas kaip ir rašoma Biblijoje, o kiti teigia, kad tos dienos gali reikšti ne įprastines dienas, o šimtus milijonų metų. Šie kreacionistai įvairiai interpretuoja Nojaus tvano teoriją, kuri patvirtinanti jų teiginius. Pasak vienų, didžiulio potvynio metu žuvo didelė dalis gyvybės formų, kurios nuskendo susidariusiame purve, dėl to dabar galima rasti fosilijų pasiskirsčiusių nevienodo amžiaus uolienose. Kiti teigia, kad potvynio metu mažesni gyvūnai – žinduoliai galėjo išlikti medžių viršūnėse, o žmonės išsigelbėjo kalnuose.

Antrojo tipo kreacionistai savo poziciją priešpriešina Č. Darvino teorijai. Jie aiškina pasaulio ir gyvybės atsiradimą antgamtinių jėgų (Dievo) pagalba, kas prieštarauja tradicinio mokslo duomenims, todėl sukūrimo mokymas yra priskiriamas pseudomokslams.

Viena iš kreacionizmo formų taip pat laikoma teistinės evoliucijos teorija.

Kreacionizmas nėra dėstomas kaip mokslinė teorija jokios pasaulio šalies mokymosi įstaigose, išskyrus kai kurias JAV valstijas, kreacionizmą dar XX a. pradžioje pradėjo keisti darvinizmu besiremiančios teorijos. Kai kuriose šalyse kreacionizmas studijuojamas per religinio lavinimo pamokas, jei jas pasirenka mokinių tėvai.

JAV yra du kreacionizmo muziejai: „Sukūrimo muziejusKentukyje ir „Sukūrimo įrodymų muziejusTeksase.

Pirmasis kreacionizmo tipas bei teistinė evoliucija kritikuojama iš Okamo skustuvo pozicijų: kadangi evoliucijos teorijos visiškai pakanka paaiškinti gyvybės atsiradimą ir vystymąsi, papildoma Dievo koncepcija esanti tiesiog nereikalinga. Antrojo tipo kreacionistų tikėjimas prieštarauja Darvino Evoliucijos teorijai.

Kreacionizmas Krikščionybėje[taisyti | redaguoti kodą]

Krikščioniškos bažnyčios neturi vieningos nuomonės apie kreacionizmą. Dalis jų aiškina pasaulio sutvėrimą, aprašytą Biblijoje tiesiogiai, kaip 6 dienų procesą. Kita dalis laikosi nuomonės, kad sutvėrimo "dienas" aprašytas Pradžios Knygoje reikia suprasti netiesiogiai, ir jos galėjo būti ne įprastomis paromis, o tūkstančiais, milijonais arba milijardais metų. Taip, pavyzdžiui, dalis Stačiatikių bažnyčios laikosi nuomonės, jog Dievas panaudojo evoliuciją, kad sukurtų pasaulį per milijardus metų, kita dalis priešinasi tam argumentui tvirtindama, jog evoliucija paaiškina žmogaus kilmę, tačiau nepaaiškina sielos atsiradimo. Katalikų bažnyčia neturi oficialios pozicijos sutvėrimo atžvilgiu ir leidžia savo tikintiesiems patiems interpretuoti pasaulio sutvėrimą. Dauguma Protestantiškųjų bažnyčių laikosi 6 dienų sutvėrimo pozicijos, dažniausiai datuodami tą įvykus prieš 6000 metų.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka