Norden asociacijų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Norden asociacijų sąjunga (NAS) (šved. Föreningarna Nordens Förbund (FNF)) – skėtinė visuomeninė organizacija, konfederacijos principu koordinuojanti Norden asociacijų veiklą kultūrinio ir politinio bendradarbiavimo srityse Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje (įskaitant Pietų Šlėzvigą, dabar esantį Vokietijos sudėtyje) ir Islandijoje, o taip pat Farerų ir Alandų salose bei Grenlandijoje.

Šiai Konfederacijai vadovauja Iniciatyvinis komitetas, sudarytas iš nacionalinių Norden asociacijų vadovų ir Šiaurės jaunimo asociacijos atstovo. Prezidento postas rotacijos principu kasmet atitenka vis kitai NAS narei–valstybei. Nuo 2003 m. organizacija turi savo sekretoriatą Malmėje (Švedija). NAS jungia maždaug 40 000 juridinių asmenų teisę turinčių organizacijų išvardintose penkiose šalyse (2014 m. duomenys).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

NAS ištakos siekia XX a. pradžią, kai Šiaurės valstybėse įsibėgėjo kultūrinio suartėjimo procesas ir ėmė masiškai kurtis būreliai, draugijos bei kt. organizacijos, siekiančios bendradarbiavimo su kaimynais, gyvenančiais už valstybinės sienos. Jų veiklą koordinavo nacionalinės Norden asociacijos, kiekvienoje šalyje veikusios savarankiškai. 1965 m. įsikūrė dabartinė NAS. Narystė joje yra laisvanoriška, pvz.: Grenlandija buvo nusprendusi suspenduoti savo veiklą Konfederacijoje visiems 1995 metams. Kasmetiniuose Iniciatyvinio komiteto susirinkimuose nusprendžiama kokioms veiklos sritims bus teikiami metiniai prioritetai. Baltijos valstybėms atgavus Nepriklausomybę, NAS projektuose taip pat dalyvauja Estija, Latvija ir Lietuva. Konfederacijos organizuojami renginiai vyksta ir Rusijos Federacijos sudėtyje esančioje Karelijoje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Skandinavų autorių sukurtų filmų pagal atskiras temas demonstravimas vyresniųjų klasių moksleiviams. Projekto internetinėje svetainėje galima užsisakyti filmo kopiją su subtitrais; tuo pačiu siekiama, kad jaunieji žiūrovai girdėtų ir pamažu imtų geriau suprasti kaimyninę kalbą.[1]
  • Šiaurės ir Baltijos šalyse kasmet lapkričio mėnesiais vyksta Šiaurės šalių bibliotekų savaitė. Tikslas – propaguoti skaitymą, literatūrą ir švietimo idealus. Savaitę sudaro dvi dalys: „Auštant“ (skaitymas balsu vaikams) ir „Sutemų valanda“ (skaitymas balsu suaugusiems).[2][3]
  • Per Nordjobb programą surandamos ir pasiūlomos darbo vietos vasaros laikotarpiui 18–28 metų jaunimui. Norima, kad atvykusieji nors laikinai pasinertų į kaimyninių Šiaurės šalių darbo ir buities sąlygas.[4]
  • Norden Mokykla – kaimyninių kalbų propagavimas Šiaurės jaunimo tarpe. Raginama tarpusavyje bendrauti danų, norvegų ir švedų kalbomis.[5]
  • Nuo 1993 m. gyvuojantis Norden orkestras. Dirbdami viename kolektyve muzikantai ne tik geriau supranta vienas kito mentalitetą, bet ir kartu propaguoja skandinavišką meną bei turtingą muzikinį palikimą. Vasaromis orkestre groja ir menininkai iš Baltijos šalių.[7]
  • Šiaurės klimato ypatumų supratimo programa, skirta 12–14 metų amžiaus vaikams.[8]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1] Archyvuota kopija 2015-08-15 iš Wayback Machine projekto.
  2. [2] Archyvuota kopija 2015-08-15 iš Wayback Machine projekto.
  3. [3]
  4. [4] Archyvuota kopija 2015-08-15 iš Wayback Machine projekto.
  5. [5] Archyvuota kopija 2015-02-08 iš Wayback Machine projekto.
  6. [6] Archyvuota kopija 2015-08-15 iš Wayback Machine projekto.
  7. [7] Archyvuota kopija 2015-08-15 iš Wayback Machine projekto.
  8. [8] Archyvuota kopija 2015-08-15 iš Wayback Machine projekto.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]