Motina Teresė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Motina Teresė

Motina Teresė (tikrasis vardas Agnes Gonxha Bojaxhiu; 1910 m. rugpjūčio 26 d. Skopjė, Makedonija1997 m. rugsėjo 5 d. Kolkatoje, Indija) – albanų kilmės religinio ordino steigėja, Nobelio taikos premijos laureatė.

1928 m. ji tapo airių loretiečių vienuolyno novice ir buvo pasiųsta į Indiją dirbti mokytoja. Nuo 1946 m. globojo vargingiausius Kalkutos (Kolkatos) gyventojus. 1949 m. čia įsteigė pirmąją mokyklą, 1950 m. įkūrė „Artimo meilės misionierių kongregaciją“. Šiuo metu ši kongregacija turi 400 filialų Europoje bei trečiojo pasaulio šalyse. Pagal Motinos Teresės ordino nuostatus, jo seserys negali dirbti turtingiesiems ir už pinigus. Jų pareiga – rūpintis skurdžiausių Kalkutos kvartalų valkataujančiais vaikais, ligoniais, mirštančiais, badaujančiais žmonėmis. Šie vargšai vadino Motiną Teresę „mirštančiųjų angelu“.

1979 m. jai suteikta Nobelio taikos premija. Ji inicijavo ir kitų socialinės paskirties įstaigų kūrimą – mokyklas skurstantiems, raupsų gydymo centrus, gimdymo namus, tuberkuliozės kliniką, „mirštančiųjų namus“. 1990 m. ordino vadovybė įpareigojo ją paskutiniais metais keliauti po pasaulį, skaityti paskaitas. Sulaukusi 87 metų Motina Teresė mirė nuo širdies smūgio. 2003 m. spalio mėn. popiežius Jonas Paulius II paskelbė Motiną Teresę palaimintąja.

Ankstyvoji jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

Agnes Gonxha Bojaxhiu gimė 1910 m. rugpjūčio 27 d. Skopjė (dabartinėje Makedonijos sostinėje) pasiturinčioje albanų katalikų šeimoje. Agnes Gonxha (persiškai Gonxha reiškia "gėlės žiedas") buvo jauniausias Nikola and Drane Bojaxhiu šeimos vaikas. Kai Agnes buvo apie 8 metus, netikėtai mirė jos tėvas, palikęs šeimą sunkioje materialinėje būklėje. Po tėvo mirties, jos mama išauklėjo Agnes kaip katalikę. Agnes baigė katalikišką mergaičių mokyklą Škodroje. Pagal Joan Graff Clucas biografiją, ankstyvaisiais metais Agnes žavėjosi istorijomis apie misionierių gyvenimą ir tarnystę. Jau būdama 12 metų ji apsisprendė tapti vienuole. Sulaukus 18 metų, ji paliko šeimą ir išvyko į Airiją, kur įstojo į Loreto Seserų Ordiną.

Loreto seserų ordino svarbiausia misija – mokymas Bengalijoje ir Indijoje. Pirmiausia Agnes išvyko į Loreto vienuolyną Airijoje, kad išmoktų anglų kalbą, kuria Loreto seserys mokė vaikus Indijoje. 1929 m. iš Airijos Agnes iškeliavo į Darjeeling Indijoje, netoli nuo Himalajų kalnų. Čia 1931 m. kovo 24 d. Agnes davė savo pirmuosius įžadus ir pasirinko Teresės vardą misionierių globėjos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės garbei.

Netrukus Motina Teresė buvo išsiųsta į Kalkutą mokytojauti šv. Marijos mergaičių mokykloje, kurią lankė pasiturinčių tėvų dukterys. Pirmiausia ji buvo geografijos mokytoja, vėliau mokyklos direktorė. Bedirbdama mokykloje 1937 m. gegužės 14 d. ji davė amžinuosius įžadus.

Gailestingumo misija[taisyti | redaguoti kodą]

Motinai Teresei Ronaldas Reiganas 1985 m. įteikia taikos medalį

Nors Motinai Teresei patiko darbas mokykloje, ją vis labiau jaudino skurdas, supantis ją Kalkutoje. 1946 m. rugsėjo 10 d. važiuodama traukiniu į Loreto vienuolyną Dardžilinge Teresė pajuto tai, ką vėliau ji pavadino "pašaukimą pašaukime". Ji pajuto, kad turi palikti vienuolyną ir padėti vargšams gyvendama tarp jų. Teresė padavė prašymą palikti vienuolyną, kad galėtų padėti vargšams būdama šalia jų. Popiežius Pijus XII turėjo įsikišti, kad suteiktų Teresei specialų leidimą palikti vienuolyną. Savo misionierės veiklą su vargšais Motina Teresė pradėjo 1948 m., pakeisdama savo tradicinį Loreto vienuolyno abitą baltos medvilnės apdaru, papuoštu mėlynomis juostomis kraštuose.

Kontroversija[taisyti | redaguoti kodą]

Britų žurnalistas Christopher Hitchens Motinos Teresės organizaciją apibūdino kaip kultą, aukštinantį kančią ir nesuteikiantį sergantiesiems realios pagalbos. Žurnalistas cituoja jos pačios žodžius, pasakytus 1981 metų spaudos konferencijoje: „I think it is very beautiful for the poor to accept their lot, to share it with the passion of Christ. I think the world is being much helped by the suffering of the poor people.“ (Aš manau, vargšams yra labai gražu priimti savo kančią, dalintis ją su Kristumi. Aš manau, vargšų žmonių kančia labai padeda pasauliui).

Taip pat Hitchens’as rašė, jog Motina Teresė meluoja rėmėjams apie jų pinigų panaudojimą. Jiems buvo pasakyta, kad lėšos bus skirtos ligoninių ir kitų sveikatos apsaugos įstaigų statybai Indijoje ir kitur. Tačiau iš tiesų jos daugiausia buvo naudojamos misionieriškai veiklai. Jokios ligoninės niekada nebuvo pastatytos.

Daktaras Aroup Chatterjee teigė, jog Motinos Teresės, kaip „padedančios vargšams, sergantiesiems ir mirštantiesiems“ įvaizdis yra klaidinantis ir perdėtas. [1]

Taip pat Motina Teresė kritikuojama dėl mirštančiųjų krikštijimo (dauguma jų buvo induistai arba musulmonai). Tai buvo daroma be pagarbos asmens išpažįstamai religijai.

Slaugymo kritika[taisyti | redaguoti kodą]

1991 metais dr. Robin Fox. britų medicininio žurnalo The Lancet redaktorius, aplankė Motinos Teresės ordino prieglaudą, Home for Dying Destitute, ir medicininę pacientų priežiūrą apibūdino kaip „beviltišką“.[2] Vieni rimčiausių pastebėtų dalykų buvo išmanančių mediciną žmonių trūkumas ir infekcinėmis ligomis sergančių pacientų guldymas kartu su kitais. Žmonės, kitu atveju galintys išgyventi, atsidurdavo padidintoje rizikoje užsikrėsti nepagydomomis ligomis arba mirti dėl neprofesionalios priežiūros. Įstaiga net neturėjo stiprių analgetikų, būtinų bet kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Fox’as taip pat pastebėjo, kad švirkštų adatos nebūdavo reikiamai sterilizuojamos, o sergantieji tuberkulioze laikomi kartu su kitais ligoniais.

Panašių ataskaitų apie visišką medicininės kompetencijos trūkumą Motinos Teresės įstaigose buvo ir daugiau. Taip pat, panašius atsiliepimus išsakė ir kai kurie buvę jų savanoriai darbuotojai.

Viešosios veiklos kritika[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurie Motinos Teresės veiksmai, susiję su politiniais lyderiais ir kita viešąja veikla, taip pat susilaukė didelės kritikos. Tarp kitų, pažymėtini šie:

  • 1981 metais ji nuvyko į Haitį susitikti su diktatoriumi Jean-Claude Duvalier, žinomu korumpuotu politiku, priėmė aukščiausią Haičio apdovanojimą – Legion d'Honneur, ir diktatorių paskelbė Haičio neturtingųjų draugu.
  • Airijoje aktyviai kovojo prieš skyrybų įteisinimą.
  • Pasisakė prieš kontracepciją.
  • 1975 m. palankiai atsiliepė apie žmogaus civilines teises ir demokratiją panaikinusį Indiros Gandi įstatymą Indijoje (Indian Emergency 1975–1977).
  • 1992 metais Los Andželo teismas paprašė Motinos Teresės grąžinti Charles Keating jai paaukotus 1,250,000 dolerių. Charles Keating buvo žinomas JAV aferistas ir reketininkas, iš viso iš smulkių sąskaitų pavogęs apie 212 milijonų dolerių. Motina Teresė neatsiliepė į prašymą.
  • Nobelio premijos apdovanojimų ceremonijoje pasakytoje kalboje abortus pavadino didžiausia grėsme pasaulinei taikai.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Motina Teresė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka Vikicitatos