Maroko transportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Modernus traukinys Maroke
Kelias tarp Tamtatušto ir Imilčilo
Brasta per upę
Esauros uostas

Maroko transporto sistema

Geležinkeliai[taisyti | redaguoti kodą]

Bendras Maroko geležinkelio tinklo ilgis yra 1 907 km (standartinis bėgių plotis), iš jų – 1003 km elektrifikuoti (3 kV nuolatinė srovė). Visas geležinkelių tinklas buvo pastatytas 1930-taisiais metais (Prancūzijos protektorato palikimas). Nuo 1963 m. geležinkeliai priklauso Valstybinei Maroko Geležinkelių Valdybai (ONCFM) (pranc. Office National des Chemins de Fer du Maroc). Geležinkelio linija jungianti Maroką su Alžyru ir Tunisu nuo 1990 m. laikinai uždaryta. 2007 m. ONCFM priėmė sprendimą modernizuoti 1 500 km ilgio geležinkelio atkarpas: Tanžeras-Marakešas-Agadiras ir Kasablanka-Rabatas-Udžda, į greitąjį geležinkelį. Darbus numatyta baigti iki 2030 m. kurie kainuos apie 25 milijardus dirhamų[1]. Pastačius greitąjį geležinkelį, kelionės laikas iš Kasablankos į Marakešą sutrumpės nuo 3 val. dabar iki 1 val. 20 min., o iš Rabato į Tanžerą – nuo 4 val. 30 min. dabar iki 1 val. 30 min. Iki 2025 m. planuojama pastatyti po Gibraltaro sąsiauriu geležinkelio ir automobilių tunelį, jungiantį Maroką ir Ispaniją.

Automobilių keliai[taisyti | redaguoti kodą]

Bendras Maroko automobilių kelių ilgis yra 57 493 km. (32 716 km asfaltuoti, tarp jų 611 km sudaro autostrada ir 24 777 km – žvyrkeliai (2006 m.)). Autostrados yra mokamos ir didžiausias leistinas greitis yra 120 km/h.

Pagrindinės kryptys[taisyti | redaguoti kodą]

Per Maroką praeina ir Trans–Afrikos greitkelių tinklo kelias Nr. 1 iš Kairo į Dakarą.

Vamzdynai[taisyti | redaguoti kodą]

Oro uostai[taisyti | redaguoti kodą]

  • viso: 60 (2007 m.)
  • Oro uostai su tvirtu pakilimo taku:
  • viso: 27:
  • daugiau kaip 3 047 m: 11
  • nuo 2 438 iki 3 047 m: 6
  • nuo 1 524 iki 2 437 m: 7
  • nuo 914 iki 1 523 m: 1
  • mažiau nei 914 m: 2 (2007 m.)
  • Oro uostai su netvirtu pakilimo taku:
  • viso: 33:
  • nuo 2 438 iki 3 047 m: 2
  • nuo 1 524 iki 2 437 m: 9
  • nuo 914 iki 1 523 m: 11
  • mažiau nei 914 m: 11 (2007 m.)

Visus oro uostus aptarnauja 1989 m. įkurta Valstybinė Oro uostų Valdyba ONDA (pranc. Office National Des Aéroports).

Pagrindiniai oro uostai[taisyti | redaguoti kodą]

Agadiro oro uostas (Al Massira oro uostas): (AGA) Vykdo vietinius ir tarptautinius skrydžius į Europos miestus. Į Agadiro oro uostą užsakomuosius skrydžius atlieka ir Lietuvos oro kompanijos, skraidinančios turistus į Maroką iš Lietuvos.

Alhoseimos oro uostas (Cherif Al Idrissi oro uostas): (AHU) Vykdo vietinius ir tarptautinius skrydžius į Amsterdamą, Kasablanką ir Tetuaną.

Mahometo V tarptautinis oro uostas (Kasablankos oro uostas): (CMN) Vykdo vietinius ir tarptautinius skrydžius į Europos, Azijos, Afrikos ir JAV miestus.

Feso oro uostas (Saïss oro uostas): (FEZ) Vykdo vietinius ir tarptautinius skrydžius į Europos miestus.

Alujuno oro uostas (Hasano I oro uostas): (EUN) Vykdo vietinius ir tarptautinius skrydžius į Europos miestus.

Marakešo oro uostas (Menara tarptautinis oro uostas): (RAK) Vykdo vietinius ir tarptautinius skrydžius į Europos miestus.

Nadoro oro uostas: (NDR) Vykdo vietinius ir tarptautinius skrydžius į Europos miestus.

Udždos oro uostas (Angado oro uostas): (OUD) Vykdo vietinius ir tarptautinius skrydžius į Europos miestus.

Uarzazato oro uostas (Uarzazato oro uostas): (OZZ) Vykdo vietinius ir tarptautinius skrydžius į Europos miestus.

Rabato oro uostas (Salė oro uostas): (RBA) Vykdo tarptautinį skrydžius į Paryžių ir Tripolį.

Tanžero oro uostas (Ibn Batouto tarptautinis oro uostas): (TNG) Vykdo vietinius ir tarptautinius skrydžius į Europos miestus.

Tetuano oro uostas (Sania Ramel oro uostas): (TTU) Vykdo vietinius skrydžius.

Nacionalinės oro kompanijos[taisyti | redaguoti kodą]

Laivininkystės kompanijos[taisyti | redaguoti kodą]

Prekybos laivynas[taisyti | redaguoti kodą]

  • viso: 35 laivai (1000 GRT (angl. Gross Registered Ton) ir daugiau) pagal tipus:
  • krovininiai 3,
  • tanklaiviai chemikalams 6,
  • konteinerių laivai 8,
  • keleiviniai/krovininiai 12,
  • naftos produktų tanklaiviai 1,
  • refrižeratoriai 1,
  • pakrovimo/iškrovimo laivai 4

laivai priklausantys užsienio savininkams: 14 (Prancūzijai 13, Vokietijai 1) (2007 m.)

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]