Maksiminas Trakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Maksiminas Trakas
Romos imperatorius
Maximinus Thrax Musei Capitolini MC473.jpg
Gimė: apie 173 m.
Mirė: 238 m. balandžio mėn. (~65 metai)
Sutuoktinis(-ė): Cecilija Paulina
Vaikai:

Maksimas

SPQRomani.svg
Romos imperatorius
Valdė: 235 m. - 238 m. (~3 metai)
Pirmtakas: Aleksandras Severas
Įpėdinis: Balbinas
Commons-logo.svg Vikiteka: Maksiminas TrakasVikiteka

Maksiminas Trakas (lot. Gaius Julius Verus Maximinus, apie 173238 m.) buvo Romos imperatorius 235-238 m.

Maksiminą aprašo keli šaltiniai, bet tik Herodiano Romos istorija priklauso tam laikotarpiui. Jis buvo pirmasis imperatorius nė karto nebuvęs Romoje. Jo valdymas laikomas III amžiaus krizės pradžia. Jis mirė Akvilėjoje, kai bandė numalšinti Senato sukilimą.

Iškilimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal labai nepatikimą Historia Augusta Maksiminas Trakas gimė Mesijoje ar Trakijoje, jo tėvas buvo gotas, o motina alanė[1], bet tuo sunku patikėti, nes gotų Dunojaus baseine aptinkama tik žymiai vėliau. Herodianas manė, kad būsimasis imperatorius gimė Trakijos romėnų šeimoje[2].

Senato požiūriu Maksiminas Trakas buvo žemos kilmės provincialas, barbaras, o ne romėnas, nors Karakala suteikė pilietybę visiems laisviems imperijos žmonėms[3]. Maksiminas buvo panašus į po jo valdžiusius imperatorius, kilusius iš Trakijos (Licinijus, Galerijus, Aureolas, Leonas Trakas ir kiti), kurie pradėjo kaip paprasti kareiviai Romos legionuose ir kilo tarnybos laiptais iki pat viršaus. Jis įstojo į armiją valdant Septimijui Severui[4], bet tik Aleksandras Severas suteikė jam aukštą postą[5]. Jis vadovavo Panonijos rekrūtams[6], kuriuos suerzino faktas, kad Aleksandras Severas sumokėjo alemanams, kad išvengtų karo. Kariai išrinko griežtą Maksiminą imperatoriumi, nužudė Aleksandrą Severą ir jo motiną Mogunciake (dabar Maincas)[7], kur 235 m. buvo nužudyta daug krikščionių. Pretorionai pripažino jį imperatoriumi, o tai patvirtino Senatas, nepatenkintas, kad imperatoriumi tapo valstietis. Jo sūnus Maksimas tapo cezariu[3].

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Maksiminas nekentė aukštuomenės ir greitai susidorodavo su tais, kuriuos įtarė rezgant sąmokslus[8]. Pradžioje jis pašalino artimus Aleksandro patarėjus. Tai galėtų pateisinti du nepavykę sąmokslai. Pirmasis buvo per kampaniją kitoje Reino pusėje. Keletas karių, remiamų įtakingų senatorių, turėjo sugriauti tiltą paliekant imperatorių kitoje pusėje. Sąmokslą aptikus vykdytojai buvo nužudyti. Po to buvo siekiama senatorių Magną paskelbti imperatoriu, bet tai nepavyko. Į antrą sąmokslą buvo įtraukti Aleksandrui ištikimi Mesopotamijos lankininkai. Jie ketino išrinkti Kvartiną imperatoriumi, bet jų vadas Macedonas apsigalvojo ir nužudė Kvartiną, bet tai neišgelbėjo jam gyvybės[8].

Pirmas Maksimino karas buvo su alemanais, kuriuos jis nugalėjo nepaisant didelių nuostolių. Po pergalės jis suteikė sau Germanicus Maximus titulą[3], paskelbė sūnų cezariu ir jaunuolių princu, savo velionę žmoną Pauliną sudievino. Jis giliai įsiveržė į Germaniją ir nugalėjo germanus Herchorno mūšyje. Sutvitinęs frontą Maksiminas patraukė į Panoniją, kad 235236 m. žiemą kautųssi su dakais ir sarmatais.

238 m. pradžioje Afrikoje mokesčių rinkėjai per korumpuotus teismus pasisavino daug nuosavybės, sukeldami žemvaldžių maištą[9]. Jie apginklavo savo klientus ir patraukė į Tysdrą, kur nužudė daug pareigūnų ir jų sargybinių. Po to jie paskelbė seną provincijos valdytoją Marką Antonijų Gordianą Sempronianą (Gordianas I) ir jo sūnų Gordianą II imperatoriais. Romos Senatas suteikė jiems Augustų titulus ir sukurstė kitas provincijas prie jų prisidėti. Maksiminas, žiemojęs Sirmijuje, Panonijoje, patraukė į Romą.

Tačiau padėtis Afrikoje pasikeitė. Vakaruose buvo Numidijos provincija, kurios valdytojas Kapelianas jautė apmaudą Gordianams ir turėjo vienintelį legioną regione. Jo kariai lengvai užėmė Kartaginą ir nužudė Gordianą II. Apie tai sužinojęs jo tėvas pasikorė su diržu[10].

Žlugus sukilimui Afrikoje Senatas suprato, kad Maksimino atlaidumo neverta tikėtis. Senatoriai išrinko Pupieną Maksimą ir Balbiną iš savo tarpo imperatoriais. Romos liaudis, sužinojusi, kad naujieji imperatoriai yra patricijai, sukėlė riaušes. Dalis romėnų norėjo, kad imperatoriumi taptų Gordianas III, tad kilo gatvių mūšiai. Išrinktieji imperatoriai nusprendė griebtis kompromiso ir Gordianui III suteikė cezario titulą[11].

Maksiminui pasiekus Akvilėją bado ir ligų išvarginti kariai turėjo apgulti miestą, nes šis nesutiko jų įsileisti. 238 m. balandį įpykę kariai nužudė imperatorių, jo sūnų ir svarbiausius patarėjus[12]. Jų nukirstas ir ant kuolų pamautas galvas raiteliai nugabeno į Romą.

Pupienas Maksimas ir Balbinas tapo nediskutuotinais imperatoriais.

SPQRomani.svg  Romos imperatorius  SPQRomani.svg
Anksčiau valdė:
Aleksandras Severas
Maksiminas Trakas (235-238)
Severų dinastija
Vėliau valdė:
Balbinas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis


Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Historia Augusta, Life of Maximinus, 1:5
  2. Herodian, 7:1:1-2
  3. 3,0 3,1 3,2 Southern, pg. 64
  4. Potter, pg. 168
  5. Canduci, pg. 61
  6. Herodian, 8:6:1
  7. Potter, pg. 167
  8. 8,0 8,1 Canduci, pg. 62
  9. Canduci, pg. 63
  10. Historia Augusta, Life of Maximinus, 19:2
  11. Canduci, pg. 66
  12. Southern, pg. 67