Konstantinas I
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Konstantinas I (arba Konstantinas Didysis; g. 272 m. – mirė 337 m.) – Romos imperijos imperatorius 324-337 m. Į valdžia atėjo po Konstancijaus I Chloro mirties, taip pradėdamas Konstantinų dinastiją. Uždraudė persekioti krikščionis ir jiems suteikė tokias pat teises kaip ir senosioms religijoms; įvedė rytietiškus imperatoriaus garbinimo papročius; piliečių profesijas padarė paveldimas.
Konstantinas I ne tik nustojo persekiojęs krikščionis, bet faktiškai pavertė krikščionybę valstybine religija. Įvairiems teologiniams nesutarimams išspręsti jo iniciatyva buvo sušauktas Nikėjos susirinkimas.
Gimė Naise (dabartinis Nišas, Serbija). Gyvenimo pabaigoje Konstantinas I apsikrikštijo. Po mirties jo garbei pavadintas Bizantijos sostinė Konstantinopolis (buvęs Bizantijus).
 Romos imperatorius |
||
| Anksčiau valdė: Konstancijus Chloras |
Konstantinas I (324–337) Konstantinų dinastija |
Vėliau valdė: Konstantinas II |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
 |
Šis straipsnis apie asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
| |
Šis straipsnis apie senovės Romą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
