Nerva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Nerva
Nerva Tivoli Massimo.jpg
Nervos biustas, Palazzo Massimo alle Terme, Roma.
Nervų dinastija
Gimė: 30 m. spalio 8 d. arba 35 m.
Mirė: 98 m. sausio 27 d.
SPQRomani.svg
Romos imperatorius
Valdė: 96 m. - 98 m. (~2 metai)
Pirmtakas: Domicianas
Įpėdinis: Trajanas
Commons-logo.svg Vikiteka: NervaVikiteka

Markas Kokejus Nerva (lot. Marcus Cocceius Nerva; 30 m. spalio 8 d. arba 35 m. – 98 m. sausio 27 d.) – Romos imperatorius (96-98 m.). Jis buvo pirmasis imperatorius, išsirinkęs įpėdinį pagal sugebėjimus ir potencialą, o ne giminystės ryšius. Tai lėmė imperatorių virtinę, vadinamą „penkiais gerais imperatoriais“.

Ankstyvasis gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nervos biustas, Narnai, Italija

Markas Kokejus Nerva buvo labiau vienas iš Italijos kilmingųjų, o ne Romos elito narys. Tuo jis panašus į Vespasianą, Flavijų dinastijos įkūrėją. Nerva gimė Narnuose, Umbrija, 50 mylių nuo Romos 35 m. spalio 8 d.

Jo šeimos nariai turėjo aukštus postus, o prosenelis buvo konsulu 36 m. pr. m. e. ir buvo imperatoriaus palydoje tuo metu, kai gimė Nerva. Jis buvo susijęs su Julijaus-Klaudijaus dinastija, nes jo dėdė Oktavijus Lenas vedė Rubeliją Basą, kurios prosenelis buvo Tiberijus.

Nerva buvo pirmasis iš penkių gerų imperatorių ir paskutinis imperatorius, kurio šeima ir gimimo vieta buvo Italijoje. Jis nesiekė įprastos administracinės karjeros, nors buvo konsulu su Vespasianu 71 m. ir Domicijanu 90 m.

Imperatorius[taisyti | redaguoti kodą]

Po sėkmingo pasikėsinimo į Domicijaną 96 m., užbaigusio jo valdymo terorą, Nerva tapo imperatorium 96 m. rugsėjo 18 d. Fasti Ostienses rašoma „keturiolika dienų iki spalio pradžios: Domicijanas nužudomas. Tą pačią dieną Nerva paskelbiamas imperatoriumi.“ Pagal Kasijų Dio į jį kreipėsi sąmokslininkai, nužudę Domicijaną, nes jis buvo senas (61 m.) ir bevaikis, t. y., saugi rankų pora. Tai lėmė ir tai, kad jo gyvenimas buvo pavojuje dėl Domicijano.

Po tapimo imperatoriumi jis pakeitė imperijos politiką: paleido kalintus už maištą, uždraudė būsimus persekiojimus už maištą, suteikė amnestiją daugumai ištremtų Domicijano, sugrąžino konfiskuotą turtą ir įvedė senatą į savo valdymą. Jis tikriausiai tai darė, kad išliktų santykinai populiarus (ir todėl gyvas), bet tai ne visiškai jam padėjo. Parama Domicijanui armijoje liko stipri ir 97 m. lapkritį pretorionų gvardija užėmė imperatoriaus rūmus ant Palatino kalvos ir paėmė Nervą įkaitu. Jis buvo priverstas patenkinti jų reikalavimus, sutiko perduoti atsakingus už Domicijano mirtį ir netgi pasakė kalbą, kurioj dėkojo maištaujantiems pretorionams. Petronijus ir Partenijus, pretorionų kaltinami dėl Domicijano nužudymo, buvo užmušti. Nerva nenukentėjo, bet jo autoritetas buvo sugriautas. Jis neturėjo savo vaikų, bet surado sprendimą: įvaikinti ką nors, kas turi armijos ir žmonių paramą. Jis pasirinko Trajaną, armijų vadą germanų pasienyje, kad sutvirtintų savo paties valdžią. Kasperijus Elianas, pretorionų prefektas, atsakingas už maištą prieš Nervą, valdant Trajanui buvo nuteistas mirties bausme.

Epitome de Caesaribus praneša, kad Nerva pradėjo karščiuoti ir greit mirė. Šv. Jeronimas mano, kad jis mirė Salusto soduose Romoje (sukurtuose istoriko Salusto). Greitai jis buvo senato sudievintas, o jo pelenai padėti į Augusto mauzoliejų. Jo laidojimo dieną buvo saulės užtemimas.

SPQRomani.svg  Romos imperatorius  SPQRomani.svg
Anksčiau valdė:
Domicianas
Nerva (96–98)
Nervų dinastija
Vėliau valdė:
Trajanas
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis