Majerio kelionių vadovai

Egiptui skirto 1909 m. Vadovo viršelis [1]

Harco kalnų geologinis žemėlapis (Harco regionui skirtas Vadovas, 1912 metai.)

Majerio kelionių vadovai (vok. Meyers Reisebücher) – Vokietijoje XIX a. II pusėje – XX a. I pusėje spausdintos knygos, turistų naudotos geresnei orientacijai nepažįstamoje vietovėje (jose buvo nurodomi mėgstami maršrutai, patogiausi viešbučiai, rekomenduotini restoranai ir pan). Leido Jozefo Majerio (vok. Joseph Meyer, 1796–1856), Berlyne įkurta leidykla Bibliographisches Institut (liet. Bibliografijos Institutas).

Pasižymėjo kiek didesniu nei įprasta formatu ir gausia grafine informacija. Kartu su Karlo Bedekerio leidyklos kelionių vadovais jie buvo populiariausi leidiniai to meto vokiškakalbėje Europos turizmo rinkoje.

Istorija

Hermano Aleksandro Berlepšo (vok. Hermann Alexander Berlepsch) parašytą pirmąjį Majerio kelionių vadovą Bibliografijos Institutas išleido dar 1862 m., jis buvo skirtas Šveicarijai. Po to rinkoje pasirodė ir kitos knygos apie keliones po įvairias Vokietijos žemes ir gretimas valstybes. Po steigėjo mirties leidykla 1874 m. persikraustė į Leipcigą.

Majerio kelionių vadovai buvo brangūs ir sunkiai konkuruodavo rinkoje, tad susigriebta savikainą minimizuoti: leidinių formatai palaipsniui ėmė mažėti, atsisakyta ir didelių iliustracijų (paskutinė tokia didelė knyga buvo 1898 m. pasirodžiusi „Roma ir Kampanijos regionas“). Kartu buvo plečiama aprašomų kraštų geografija: 1881 m. išleista „Vadovas po Orientą“, o 1907 m. išspausdintas „Vadovas kelionėms po pasaulį“ (pirmojoje dalyje aprašytos Indija, Kinija ir Japonija; antrojoje – JAV).

Pirmasis pasaulinis karas ir ekonomiškai sudėtinga pokario situacija stipriai apribojo keliones į užsienius, tad kelionių vadovai tapo nebepaklausūs; dauguma 1920–1930 m. išspausdintų leidinių buvo skirti maršrutams po Vokietijos regionus. 1936 m. leidykla nuo Majerio kelionių vadovų galutinai atsisakė.

Dabartiniu metu šie vadovai yra tapę bibliografinėmis retenybėms ir kolekcionierių aktyviai medžiojami.

Kelionės į Lietuvą

1934 m. išleistame 192 psl. „Kelionių vadove po Rytprūsius, Gdanską ir Klaipėdos kraštą“ šiek tiek medžiagos skirta ir Lietuvos pajūriui. Pastarąjį tikslą pasiekti buvo rekomenduota greituoju traukiniu D 1/2 arba bendrovės Seedienst Ostpreußen garlaiviais. 6,35 reichsmarkes kainuojanti vienkartinė paprasta arba 2,10 RM kurortinė viza buvo gaunama Lietuvos konsulatuose Berlyne, Vroclave, Hamburge, Kelne, Leipcige ir Tilžėje, taip pat į Klaipėdą plaukiančiuose turistiniuose laivuose.

Lietuvos uostamiestyje keliautojams patarta aplankyti senąjį paštą Aleksandro Str. (Prezidento Smetonos alėjoje); evangelišką Šv. Jono bažnyčią; rotušę, kurioje porą metų gyveno kaizeris Vilhelmas I su žmona Luize, bei kt. objektus. Apylinkėse verta pakeliauti ir pasimaudyti Kuršių nerijos pakrančių vandenyse, nuvykti į Palangą ar Šilutę.

Literatūra

• Werner Hauenstein. Wegweiser durch Meyers Reisebücher 1862–1936. Bibliographie. – Stadtoldendorf: Verlag Ursula Hinrichsen, 1993

Nuorodos

• Ostpreussen, Danzig, Memelgebiet – Meyers Reisebücher / Mit 12 Karten, 14 Plänen, 1 Seezeichen-Tafel und 15 Bildtafeln / – Leipzig: Bibliographisches Institut AG, 1934