Litosfera

Žemės rutulio pjūvis: 1. Žemės pluta; 2. Žemės mantija; 3. Žemės branduolys; 3a. Išorinis branduolys (skysta geležis); 3b. vidinis branduolys; 4. Viršutinė mantija; 5. Apatinė mantija.

Litosfera (iš graikų kalbos „akmeninis rutulys“) – kietas viršutinis Žemės apvalkalas. Litosfera sudaryta daugiausiai iš kristalinių ir nuosėdinių uolienų. Ji sudaryta iš dviejų sluoksnių: žemės plutos ir žemės mantijos.

Žemės pluta

Žemės pluta storiausia yra žemynuose – nuo 30 iki 150 km (lygumose 30–40 km, kalnuose 40–150 km). Žemynuose žemės plutą sudaro 4 sluoksniai: nuosėdinis arba išorinis, metaforinis, granitinis ir bazaltinis. Po vandenynais ji tėra 1,6–7 km storio; ten ją sudaro bazalto sluoksnis, kurį dengia nuosėdinės uolienos.

Žemės mantija

Žemės mantija (gr. mation – apvalkalas), sudaryta iš tankesnių sluoksnių. Ji tęsiasi iki 3500 km gylio. Mantijos medžiaga yra kieta. Viršutinėje jos dalyje, susisiekiančioje su žemės pluta, yra magmos židinių. Magma iš jų įsiskverbia į žemės plutą ir vietomis išsilieja žemės paviršiuje (žr. Lava). Žemiau mantijos prasideda Žemės branduolys.

Litosfera yra suskilusi į litosferos blokus, vadinamus litosferos plokštėmis. Litosferos plokštės juda viena kitos atžvilgiu. Litosferos storis įvairus – nuo 1,6 km iki 150 km.

Vikiteka