Žemės branduolys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemės branduolys – centrinė Žemės planetos dalis, sudaryta iš geležies-nikelio lydinio. Branduolį sudaro dvi dalys: išorinis skystas branduolys ir vidinis kietas branduolys. Išorinis branduolys slūgso apie 4000 km, o vidinis apie 6000 km gylyje. Išoriniame branduolyje vyksta aktyvus konvekcinis masių judėjimas, dėl kurio (pagal kai kurias teorijas) atsiranda intensyvus magnetinis laukas. Magnetinis laukas apsaugo žemę nuo radioaktyvių kosminių spindulių.
