Grosuliaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ziel. granat1, Madagaskar.JPG
Grossular.jpg

Grosuliaras, viluitas – Ca3Al2(SiO4)3, granatų grupės silikatas, brangakmenis.

Pagal Moso skalę kietumas apie 7.

Žodis grosuliaras kilo iš lotyniško agrasto pavadinimo grossularia, pirmąkart rastas Sibire.

Spalvos – bespalvė, žalia, geltonai žalia, geltona, balta, ruda, oranžinė, raudonai oranžinė. Stambesni grosuliarai būna daugiaspalviai.

Variacijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Hesonitas (esonitas, cinamono akmuo) – permatomas oranžinis, rudai oranžinis.
  • Nefritas
  • Romanzovitas
  • Rozolitas – šviesiai rožinis.
  • Tsavoritas – permatomas smaragdiškai žalias.
  • Agrastinis granatas – šviesus žaliai rudas – agrasto spalvos.
  • Avietinis granatasaviečių spalvos.
  • Imperinis granatas – permatomas šviesiai rožinis.
  • Leukogranatas – permatomas bespalvis.
  • Hidrogrosuliaras.

Radimvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Šri Lanka, Rusija (Viliujaus upėje), Tanzanija (Umba upėje), Kenija, Meksika ir JAV, (Kalifornija, Vašingtonas). Pietų Afrikos Respublikoje rasti grosuliarai vadinami „Transvalio žadeitais“.

Vašingtone Smitsono muziejuje saugomas 64,2 karatų svorio grosuliaras.

Panaudojimas juvelyrikoje[taisyti | redaguoti kodą]

Plačiausiai gemoms naudojami tsavoritas ir hesonitas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka