Almandinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Almandinas

Almandinas (almanditas) silikatų klasės granatų grupės mineralas. Tai geležies aliuminio granatas (cheminė formulė – Fe3Al2(SiO4)3). Randamas metamorfinėse ir magminėse uolienose. Žiūrint pro spektroskopą stiprioje šviesoje, aiškiai matomos trys absorbcijos juostos.

Kietumas pagal Moso skalę – 7,0-7,5, tankis 3900-4300 kg/m³.

Almandinas labiausiai paplitęs granatų grupės mineralas. Jis laikomas gražiausiu raudonuoju akmeniu po rubino. Dažnai būna nukirstas iškiliu paviršiumi arba kaip kabošonas ir tada yra žinomas kaip karbunkulas.

Būna įvairių spalvų: raudonos, tamsiai raudonos, raudonos pereinančios į violetinę, rudos, juodos. Naudojamas papuošalų gamybai, o šiurkščios jo rūšys – kaip abrazyvios medžiagos.

Vašingtone Smitsono muziejuje saugoma 174 ir 67,3 karatų almandinai (iš Idaho).

Radimvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Austrijos almandinas

Almandinas gausiai randamas Pietų Indijos ir Šri Lankos brangakmenių karjeruose, dėl to jis kartais vadinamas „Ceilono rubinu“. Kai atspalvis pereina į violetinį, akmuo dažnai vadinamas „Sirijos granatu“, šis pavadinimas kildinamas iš senovinio Sirijos miesto Pegu.

Neseniai dideli almandino granatų telkiniai rasti Australijos šiaurės rytų teritorijoje ir pavadinti „Australijos rubinu“.

Gražus rombinis dodekaedras akmens skalūne randamas Cilertalyje, Tirolyje, kuris kartais nupjaustomas ir nušlifuojamas. Almandinas, kuriame geležies oksidas iš dalies pakeistas magniu, randamas Luizenfelde, Vokietijoje, Rytų Afrikoje.

Mongolijoje, Brazilijoje bei JAV yra daug vietovių, kur slūgso geros kokybės almandinai. Mineralo kristalai randami šalia Fort Vrangelio, Aliaskoje kartais būna įsiterpę į žėručio skalūną. Garsūs akmenys iš Madagaskaro, Čekijos, Norvegijos bei Rusijos.

Akmens reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Vardas duotas kaip brangiam granatų grupės mineralui (iškraipius žodį „Alabandicus“), kurį pavadino pagal Plinijaus Vyresniojo rastą akmenį Mažosios Azijos Alabandos mieste. Plinijaus Vyresniojo laikais almandinai buvo vadinami „Carbuncul alabandicus“.

Almandinas – tai veiklumo, kūrybingumo, krizių nugalėjimo simbolis. Vikiteka