Granatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
granatas
Almandine.jpeg

Granatas (lot. granatus – „grūdas“) – silikatų klasės mineralas, nesosilikatas.

Granatų grupė skirstoma:

Granatas būna įvairių spalvų: raudonas (piropas), rudai raudonas (spesartinas andraditas), violetiniai raudonas (almandinas, rodolitas), rausvas (rodolitas), žalias (grosuliaras, andraditas, uvarovitas), geltonai žalias (grosuliaras) juodai rudas, juodas (melanitas), bespalvis (grosuliaras).

Radimvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Piropai randami daugelyje pasaulio šalių. Tradicinės kasyklos ir apdirbimo vietos yra Čekijoje Bohemijoje („Bohemijos granatai“), kur sąnašynų telkiniai užima maždaug 70 km² plotą. Kitos žymios radimvietės – Pietų Afrikos Respublikoje, ypač Kapo provincijoje („Kapo rubinai“). Nedidelių telkinių yra Rusijoje, ypač Jakutsko regione, kur jie randami kartu su deimantais. JAV daugiausia piropų aptinkama Kolorado ir Arizonos valstijose, žymiausias – „Arkanzaso rubinas“. Piropų rasta Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje, Tanzanijoje, Zaire, Zimbabvėje, Mongolijoje, dideli telkiniai aptikti Nigerijoje.

Vašingtono Smitsono muziejuje saugoma daug įvairių šlifuotų granatų: 174 ir 67,3 karatų almandinai (iš Idaho), 64,2 karatų grosuliaras (iš Šri Lankos), 10,4 ct sveriantis andraditas (iš Rusijos), 74,3 ct rodolitas (iš Tanzanijos), 109 ct spesartinas (iš Brazilijos). Didžiausias šlifuotas piropas sveria 633,4 karatų (rastas Bohemijoje). Ulrike von Lowitzow granatų kolekcijoje yra didžiausias, 13,2 karatų sveriantis piropas (iš Bohemijos).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka