Moho paviršius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Ordoviko amžiaus Moho paviršius

Moho paviršius – riba tarp Žemės plutos ir mantijos. Pirmą kartą nustatytas 1909 m. kroatų seismologo Andrijaus Mohorovičičiaus, stebint seismines bangas, susidariusias po žemės drebėjimo.

Moho paviršius slūgso 5 km gylyje po vidurio okeaniniais gūbriais ir apie 75 km po kontinentine Žemės pluta.

Šeštame – septintame XX a. dešimtmečiuose buvo bandoma gręžiniais pasiekti šį paviršių, tačiau šitas projektas buvo sustabdytas.