Lajos Portisch

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lajos Portisch
Lajos Portisch 1980 Malta.jpg
Lajošas Portišas Maltoje, 1980 m.
Pilnas vardas Lajošas Portišas
Šalis Vengrijos vėliava Vengrija
Gimė 1937 m. balandžio 4 d. (77 metai)
Zalaegersegas, Vengrija
Titulas Didmeistris (1961)
FIDE reitingas 2479 (2013 gegužė)
Aukščiausias reitingas 2655 (1980 sausis)

Lajošas Portišas (veng. Lajos Portisch; g. 1937 m. balandžio 4 d. Zalaegersege, Vengrija) – Vengrijos šachmatų didmeistris (1961). Nuo XX a. septintojo pradžios iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos – vienas iš stipriausiųjų pasaulio žaidėjų. Dalyvavo 12-oje iš eilės tarpzoninių šachmatų turnyrų (19621993), 8 kartus žaidė pasaulio šachmatų čempionato Kandidatų mačuose (1965, 1968, 1974, 1977, 1980, 1983, 1985 ir 1988). Vengrijos šachmatų čempionatuose laimėjo, ar dalijosi 1-ąja vieta, aštuonis kartus (1958, 1959, 1961, 1964, 1965, 1971, 1975, ir 1981). Treneris, šachmatų žurnalistas. [1] Už savo aukštus pasiekimus 2004 metais buvo apdovanotas aukščiausiu Vengrijos Nacionalinio sportininko apdovanojimu.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vaikystė[taisyti | redaguoti kodą]

Su šachmatais susipažino vaikystėje. Mokykloje buvo tarp geriausių mokinių, mėgo groti smuiku – galėjo iš jo išeiti ir geras muzikantas, bet Lajošas nustojo užsiiminėti smuiku (nors meilė muzikai išliko visam gyvenimui), kai būdamas 12 metų, tapo miesto moksleivių šachmatų čempionu. Pirmasis šachmatų mokytojas buvo, prie lovos prikaustytas, šachmatų entuziastas Antalas Čuti, pas kurį rinkdavosi miesto šachmatų mėgėjai. Iš jo, broliai Lajošas ir Ferencas (tapęs šachmatų tarptautiniu meistru) Portišai, sėmėsi šachmatų žaidimo paslapčių. 1951 m. į Zalaegersegą atvykę didmeistriai P. Keresas ir V. Ragozinas davė simultaną. Lajošas žaidė prieš P. Keresą, o Ferencas prieš B. Ragoziną. Abu broliai sugebėjo pasipriešinti. Po varžybų P. Keresas pažymėjo, kad jam „su tuo berniuku dar teks susitikti vienas prieš vieną stambiuose turnyruose“. Taip ir buvo.[2] 1953 m. dalyvavo Vengrijos šachmatų čempionato pusfinalyje, kur pasidalijo 6-10 vietomis.

Jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

1955 m. žaidė Antverpene vykusiame pasaulio jaunimo šachmatų čempionate: preliminarinėse varžybose surinko 4½ taško iš 7 galimų ir pateko į finalą, kuriame, surinkęs 5½ iš 9, užėmė 4 vietą; čempionate nugalėjo Borisas Spaskis. 1955 m. vykusiame Vengrijos čempionato pusfinalyje užėmė 1-ą vietą ir pateko į finalą, tačiau čia pasidalijo tik 10-11 v. 1956 m. kartu su Jozefu Szily and Bela Sandoru surinkę po 7 taškus iš 11, aplenkę P. Benko, pasidalijo 1-3 vietas. Sekančiose meistrų varžybose vykusiose 1956 m. Budapešte L. Portišas surinko 7½ taško iš 11. 1956 m. pirmą kartą žaidė studentų olimpiadoje ir Šachmatų olimpiadoje. 19561957 m. L. Portišas sėkmingai atstovavo Vengrijai komandiniuose mačuose: su Lenkija, Estija, Sovietų Sąjunga Baltarusija ir Jugoslavija. 1957 m. Vengrijos šachmatų čempionate, surinkęs 7½ taško iš 13 galimų (+5 =5 -3), dalijasi 5-6 vietomis. 1958 m., surinkęs 13 taškų iš 18 galimų (+10 =6 -2), pirmą kartą tampa Vengrijos šachmatų čempionu. Individualiose tarptautinėse varžybose pirmą kartą pasižymėjo Balatonfurede 1958 m., kai surinkęs 9 taškus iš 11, aplenkė didmeistrius L. Sabo ir A. Tolušą ir tapo tarptautiniu meistru. Surinkęs 7 iš 9 baigė Heistingso 1958/1959 m. turnyrą antras (pirmas buvo Volfgangas Ulmanas). [3]

Atrankos į pasaulio čempionatą varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

Zoniniai ir tarpzoniniai turnyrai[taisyti | redaguoti kodą]

L. Portišas Pasaulio šachmatų čempionatų cikluose pradėjo dalyvaudamas Madride vykusiame zoniniame turnyre, surinkęs 10½ taško iš 15 galimų, pasidalijo 1-4 vietas. Kadangi į tarpzoninį galėjo patekti trys žaidėjai, tarp pirmųjų keturių, buvo surengtas atrankinis dviejų turų turnyras, kuriame nugalėjo Svetozaras Gligoričius, bet Lajošas Portišas, surinkęs 3 taškus iš 6 galimų, kartu su Artūru Pomaru pasidalijęs 2-3 vietas, irgi pateko į tarpzoninį turnyrą. [4]

1962 m. Stokholmas[taisyti | redaguoti kodą]

L. Portišo pirmas pasirodymas tarpzoniniuose turnyruose įvyko 1962 m. Stokholme, kur nugalėjo R. Fišeris, nebuvo sėkmingas: po pralaimėjimo paskutiniuose ratuose vienam iš atsiliekančiųjų, pasidalijo 9-10 vietomis ir į tolesnes varžybas nepateko. [5]

1964 m. Amsterdamas[taisyti | redaguoti kodą]

1963 m. L. Portišas surinkęs 14 taškų iš 19, laimėjo Halės zoninį turnyrą ir pateko į sekantį tarpzoninį turnyrą. Žaisdamas 1964 m. Amsterdamo tarpzoniniame turnyre surinko 14½ taško iš 23 ir pasidalijo 8-9 vietomis (nugalėjotojai: Vasilijus Smyslovas, Bentas Larsenas, Borisas Spaskis ir Michailas Talis). Dėl teisės žaisti Kandidatų mačuose žaidė papildomą mačą su Samueliu Reševskiu, kurį nugalėjo rezultatu 2½:½ ir pirmą kartą pateko į Kandidatų mačus. [6]

1967 m. Susas[taisyti | redaguoti kodą]

L. Portišas, surinkęs 15½ taško iš 19, laimėjo 1967 m Halėje vykusį zoninį turnyrą ir pateko į sekantį tarpzoninį turnyrą. 1967 m. spalio 13 - lapkričio 15 d. Suse vykusiame tarpzoniniame turnyre, kuriame nugalėjo Bentas Larsenas, surinko 13½ taško iš 21, baigė penktuoju ir pateko į Kandidatų mačus.[7]

1970 m. Palma de Maljorka[taisyti | redaguoti kodą]

1969 m. žaisdamas Racho (Austrija) zoniniame turnyre surinko 13½ taško iš 21 ir pasidalijo 2-5 vietas. Dėl dviejų vietų į 1970 m. tarpzoninį turnyrą Maljorkos Palmoje teko žaisti papildomą turnyrą su Borislavu Ivkovu, Janu Smejkalu ir Ulfu Anderssonu, kur surinkęs 4 taškus iš 6 galimų, pateko į 1970 m. tarpzoninį turnyrą. Nesėkmingai susiklostė 1970 m. šis tarpzoninis turnyras Palma de Maljorkoje, kurį laimėjo R. Fišeris, o jam, turnyro pabaigoje, pralaimėjus žaidėjui iš lentelės pabaigos, kartu su V. Smyslovu, teko pasidalinti 7-8 vietas. Dėl atsarginio žaidėjo 1971 m. Kandidatų mačams, Portorože žaidė šešių partijų mačą su V. Smyslovu, kuris baigėsi lygiosiomis 3:3, bet dėl geresnių Palmos de Maljorkos tarpzoninio papildomų rodiklių, L. Portišas buvo paskelbtas atsarginiu žaidėju, deja, atsarginio neprireikė.[8]

1973 m. Petropolis[taisyti | redaguoti kodą]

L. Portišas į Kandidatų mačus pateko iš Petropolyje vykusio 1973 m. tarpzoninio turnyro, kurį laimėjo Enrikė Mekingas, kai surinkęs 11½ taško iš 17 galimų, kartu su L. Polugajevskiu ir J. Geleriu, pasidalijo 2-4 vietas. Dėl dviejų vietų tarp trijų žaidėjų teko žaisti keturių turų turnyrą, kurį laimėjo L. Portišas surinkęs 5½ taško iš 8 galimų ir įgijo kelialapį į 1974 m. kandidatų mačus.[9]

1976 m. Bilis[taisyti | redaguoti kodą]

1976 m. Bilyje vykusiame Bilio tarpzoniniame turnyre, kurį laimėjo B. Larsenas, surinko 12 taškų ir kartu su T. Petrosianu ir M. Taliu pasidalijo 2-4 vietas. Dėl dviejų vietų į Kandidatų mačus 1976 m. Varezėje surengtame 4 turų turnyre surinko 4 taškus iš 8 galimų ir, užėmęs 2-ąją vietą, pateko į 1977/78 m. Kandidatų mačus (nepateko M. Talis).[10]

1979 m. Rio de Žaneiras[taisyti | redaguoti kodą]

1979 m. žaisdamas Rio de Žaneiro tarpzoniniame turnyre, surinkęs 11½ taško iš 17 galimų, kartu su T. Petrosianu ir R. Hiubneriu, pasidalijo 1-3 vietas ir pateko į 1980/81 m. Kandidatų mačus. [11]

1982 m. Toluka[taisyti | redaguoti kodą]

1982 m. Tarpzoniniame turnyre, kuris vyko Tolukoje, surinkęs 8½ taško iš 13, kartu su E. Torre, pasidalijo 1-2 vietas ir pateko į 1983/84 m. Kandidatų mačus. [12]

1985 m. Tunisas[taisyti | redaguoti kodą]

1985 m. žaisdamas Tuniso tarpzoniniame turnyre buvo trečias ir surinkęs 10 taškų iš 16, pateko į 1985 m. Kandidatų turnyrą Monpelje. [13]

1987 m. Sirakas[taisyti | redaguoti kodą]

1987 m. liepos 17 – rugpjūčio 10 Sirako (kaimas Vengrijoje, Nogrado apskrityje) tarpzoniniame turnyre, surinko, kartu su J. Nanu, po 12 taškų iš 17 ir pasidalijo 3-4 vietas. Dėl patekimo į kandidatų mačus Budapešte teko žaisti mačą su J. Nanu, kurį jis laimėjo 4:2 ir pateko į 1988/90 m. Kandidatų mačus. [14]

1990 m. Manila[taisyti | redaguoti kodą]

1990 m. Maniloje, šveicariškaja sistema vykusiame FIDE tarpzoniniame turnyre, surinko 5½ taško iš 13 (+3 -5 =5), nors turnyro pradžioje turėjo 4 taškus iš 5 galimų (+3 =2), užėmė 48 vietą (64 dalyviai), ir į Kandidatų mačus, nepateko.[15]

1993 m. Bilis[taisyti | redaguoti kodą]

1993 m. paskutinį kartą žaisdamas Pasaulio čempionato FIDE tarpzoniniame turnyre, kuris vyko šveicariškaja sistema Bilyje surinko 7½ taško iš 13, užėmė 16 vietą (73 dalyviai), ir tolesnį etapą nepateko.[16]

Kandidatų mačai[taisyti | redaguoti kodą]

1965 m.[taisyti | redaguoti kodą]

1965 m. Blede vykusiame Kandidatų mačų ketvirtfinalio susitikime su Michailu Taliu pralaimėjo 2½:5½.[17]

1968 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Poreče Žaisdamas 1968 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje pralaimėjo B. Larsenui 4½:5½.[18]

1974 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Palma de Maljorkoje 1974 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje susitiko su T. Petrosianu ir pralaimėjo mačą 6:7.[19]

1977 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Kandidatų mačų ketvirtfinalyje 1977 m. Roterdame įveikė B. Larseną 6½:3½ ir pirmą kartą pateko į pusfinalį. Pusfinalyje, kuris 1977 m. buvo žaidžiamas Ženevoje, pralaimėjo B. Spaskiui 6½:8½.[20]

1980 m.[taisyti | redaguoti kodą]

1980 m. Meksike vykusiame Kandidatų mačų ketvirtfinalyje susitiko su B. Spaskiu ir mačą baigė lygiosiomis 7:7, bet pateko į pusfinalį, nes buvo pasiekęs daugiau pergalių juodosiomis figūromis. Abano Termėje 1980 m. vykusiame pusfinalio mače pralaimėjo R. Hiubneriui. [21]

1983 m.[taisyti | redaguoti kodą]

1983 m. žaisdamas Bad Kissingene vykusiame 1983/84 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje 3:6 pralaimėjo V. Korčnojui. [22]

1985 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Montpelje žaisdamas 1985 m. Kandidatų turnyre, kuris atrinko tris žaidėjus į po to sekusius Kandidatų mačus, surinkęs 7 taškus iš 15 galimų, užėmė 10 – 12 vietas ir Kandidatų mačus nepateko.[23]

1988 m.[taisyti | redaguoti kodą]

1988/90 m. Kandidatų mačų ketvirtfinalyje su R. Vaganianu, 1988 m. Sent Džone, Naujajame Bransvike, L. Portišas laimėjo 3½:2½ ir pateko į pusfinalį. Tačiau pusfinalio mačą su J. Timanu, kuris vyko 1989 m. Antverpene, pralaimėjo 2½:3½.[24]

Tarptautinės komandinės varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

Studentų šachmatų olimpiados[taisyti | redaguoti kodą]

L. Portišas keturis kartus atstovavo Vengrijai studentų olimpiadose, kur laimėjo tris apdovanojimus: komandinis sidabro ir bronzos ir prie lentos vienas aukso medaliai. Bendras rezultatas yra (+19 =11 -8) [25]detaliau:

  • Upsala, 1956 m., 2-a lenta, 3/6 (+2 =2 -2 komandinis sidabro medalis; [26]
  • Reikjavikas, 1957 m., 2-a lenta, 6/11 (+5 =2 -4), komandinė 4-ta vieta; [27]
  • Varna, 1958 m., 1-a lenta, 5/9 (+3 =4 -2), komandinė 5-ta vieta; [28]
  • Budapeštas, 1959 m., 1-a lenta 10½/12 (+9 =3 -0), komandinis bronzos, prie lentos – aukso medalis; [29]

Šachmatų olimpiados[taisyti | redaguoti kodą]

L.Portišas (kairėje) su G. Kasparovu šachmatų olimpiadoje, Dubajus, 1986

Lajošas Portišas nuo 1956 m. už Vengrijos rinktinę žaidė nuo 1956 m. iki 2000 m. dvidešimtyje šachmatų olimpiadų, kuriose laimėjo komandinių varžybų medalių: vieną aukso, tris sidabro ir du bronzos ir už individualū žaidimą prie lentos: du sidabro ir tris bronzos medalius. Iš viso olimpiadose sužaidė 260 partijų ir surinko 176½ taško (+121 =111 -28), [30] Atskirų olimpiadų rezultatai

  • Maskva, 1956 m., 2-as ats., 6/8 (+4 =4 -0), komandinis bronzos medalis;
  • Miunchenas, 1958 m., 3-ia lenta., 10½/15 (+7 =7 -1);
  • Leipcigas, 1960 m., 2-a lenta 11/17 (+7 =8 -2);
  • Varna, 1962 m., 1-a lenta, 9½/16 (+6 =7 -3);
  • Tel Avivas, 1964 m., 1-a lenta, 12/16 (+9 =6 -1), prie lentos bronzos medalis
  • Havana, 1966 m., 1-a lenta, 11½/16 (+8 =7 -1), komandinis bronzos medalis;
  • Luganas, 1968 m., 1-a lenta, 11/15 (+8 =6 -1);
  • Zygenas, 1970 m., 1-a lenta, 11/16 (+7 =8 -1), komandinis sidabro medalis;
  • Skopjė, 1972 m., 1-a lenta, 12/17 (+8 =8 -1), komandinis sidabro medalis;
  • Nica, 1974 m., 1-a lenta, 10/16 (+6 =8 -2);
  • Buenos Airės, 1978 m., 1-a lenta, 10/14 (+8 =4 -2), komandinis auksoo medalis;
  • valeta, 1980 m., 1-a lenta, 9½/13 (+6 =7 -0), komandinis sidabro medalis;
  • Liucerna, 1982 m., 1-a lenta, 7½/12 (+6 =3 -3);
  • Salonikai, 1984 m., 1-a lenta, 7½/12 (+5 =5 -2);
  • Dubajus, 1986 m., 1-a lenta, 6/10 (+4 =4 -2);
  • Salonikai, 1988 m., 1-a lenta, 8½/11 (+6 =5 -0), prie lentos sidabro medalis, pagal pasiektą reitingą – bronzos medalis;
  • Manila, 1992 m., 2-a lenta, 4½/9 (+3 =3 -3);
  • Maskva, 1994 m., 2-a lenta, 7/9 (+5 =4 -0), prie lentos sidabro medalis, pagal pasiektą reitingą – bronzos medalis;
  • Jerevanas, 1996 m., 2-a lenta, 5½/9 (+4 =3 -2);
  • Stambulas, 2000 m., 4-a lenta, 6/9 (+4 =4 -1).[31]

Europos komandiniai čempionatai[taisyti | redaguoti kodą]

Lajošas Portišas už Vengrijos komandą žaidė nuo 1956 m. iki 1992 m. aštuoniuose Europos komandinių šachmatų čempionatuose, kuriuose laimėjo komandinių varžybų: tris sidabro, ir keturis bronzos medalius; prie lentos: du aukso, du sidabro ir tris bronzos medalius. Bendras rezultatas yra: 35½ taškai iš 59 galimų (+16 =39 -4). kas sudaro 60,2 % galimų taškų. [32] Asmeniniai rezultatai pagal atskirus čempionatus:

  • Oberhauzenas, 1961 m., 2-a lenta 6½/10 (+4 =5 -1), komandinis sidabro ir prie lentos aukso medaliai;
  • Hamburgas, 1965 m., 1-a lenta, 5/9 (+1 =8 -0), komandinis bronzos medalis;
  • Kapfenbergas, 1970 m., 1-a lenta, 4/7 (+1 =6 -0), komandinis sidabro medalis;
  • Batas, Somersetas, Anglija, 1973 m., 1-a lenta, 3½/5 (+2 =3 -0), komandinis bronzos medalis;
  • Maskva, 1977 m., 1-a lenta, 4½/7 (+3 =3 -1), komandinis sidabro medalis;
  • Skara, 1980 m., 1-a lenta, 3½/6 (+1 =5 -0), komandinis sidabro medalis;
  • Plovdivas, 1983 m., 3-ia lenta, 4½/7 (+3 =3 -1), board gold, team bronze; komandinis bronzos, prie lentos – aukso medalis;

Pasaulio komandiniai čempionatai[taisyti | redaguoti kodą]

Portišas žaidė už Vengriją pirmajame Pasaulio komandiniame šachmatų čempionate, vykusiame Liucernoje 1985 m. Čia jis surinko 5½ taško iš 9 galimų (+2 =7 -0), ir buvo apdovanotas sidabro medaliu, nes Vengrijos rinktinė užėmė antrąją vietą.[33]

Mačai[taisyti | redaguoti kodą]

Šachmatų mače „ SSRS – Pasaulis“, kuris vyko Belgrade (1970), žaidė prie „Pasaulio“ trečiosios lentos 1970 m. ir įveikė Viktorą Korčnojų rezultatu 2½-1½.

Turnyrai[taisyti | redaguoti kodą]

L. Portišas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos iki 10 – dešimtmečio pradžios labai aktyviai dalyvavo tarptautiniuose turnyruose. Nuo 1956 m. iki 1975 m. nugalėjo 24 tarptautiniuose turnyruose, be to, dar 9 turnyruose buvo 2-as ar 3-ias. [1] Virš trisdešimt metų, dalyvaujant elitiniams šachmatininkams, jis užimdavo vietas turnyrinės lentelės viršuje. Jo pasiekimai buvo stabilūs ir dažnai svarbiose varžybose lenkdavo elitinius Sovietų šachmatininkus ir retai turnyrą baigdavo neigiamu rezultatu. Du dešimtmečius kasmet laimėdavo mažiausiai vieną svarbų turnyrą.

Pirmieji turnyrai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą aukšto lygio turnyre, kuris vyko Maskvoje, dalyvavo 1959 m. Nors turnyre jis buvo jauniausias iš dalyvių, bet pasiekė teigiamą rezultatą – surinko 6 taškus iš 11 galimų. Tai leido jam pasidalinti 4-6 vietomis, praleidus į priekį B. Spaskį, V. Smyslovą ir D. Bronšteiną. 1959 m. Balatonfiurede, kur nugalėjo Ratmiras Cholmovas, surinkęs 7½ taško iš 13. L. Portišas suaktyvėjo 1961 m. Tais metais turnyre Budapešte, kur nugalėjo V. Korčnojus, jis surinko 9 iš 15 ir pasidalijo 4-7 vietas. 1961 m. Maskvoje vykusiame turnyre, kur nugalėjo V. Smyslovas ir J. Vasiukovas, surinkęs 6 taškus iš 11, pasidalijo 5-7 vietas. 1961 m. Torremolinose, kur nugalėjo ir A. Pomaras, surinko tik 5 taškus iš 11 užėmė 8-ą vietą. Po to 1961 m. Bledo turnyre, kuriame dalyvavo 6 iš 11 geriausių pasaulio žaidėjų ir kur laimėjo M. Talis, surinko 8 taškus iš 19 ir pasidalijo 15-16 vietas.

Turnyrinių lentelių viršuje[taisyti | redaguoti kodą]

Lajošas Portišas 1968

Pradedant nuo 1962 m. pradeda užimti tarptautinių šachmatų turnyrų lentelėse viršutines vietas. Kaip antai, 1962 m., kartu su S. Gligoričiumi, surinkę po 8 taškų iš 11 galimų, laimi turnyrą Sarajeve. 1962 m. Kečkemete surinko 10½ taško iš 15 ir pasidalijo 2-3 vietas; pirmas čia buvo R. Cholmovas. 1963 m. laimėjo Amsterdamo IBM turnyrą su 6 taškais iš 9 ir aplenkė J.H. Donerį. Su 7 taškais iš 11 galimų, nugalėjo 1963 m. Sarajeve, aplenkdamas Svetozarą Gligoričių, Vladimirą Simaginą, Volfgangą Uhlmaną, and Borislavą Ivkovą. 1964 m. Havanoje vykusiame turnyre, kur nugalėjo V. Ulmanis ir V. Smyslovas, surinkęs 14 taškų iš 21, užėmė 5-ą vietą. 1964 m., surinkęs 11 iš 15, buvo 3-ias Bevervejke, praleidęs į priekį Paulių Keresą ir Livą Nėjų. Pasidalijo 2-3 vietas 1964 m. Malagoje, surinkęs 7½ taško iš 11; nugalėjo Artūras Pomaras. 1965 m. kartu su Jefimu Geleriu pasidalijo pirmąją vietą Bevervijke. 1965 m. Jerevane vykusiame turnyre, kurį laimėjo Viktoras Korčnojus, surinkęs 7 iš 13, užėmė 5-ą vietą. 1965 m. Zagrebo turnyre, kuriame dalyvavo 6 iš 25 geriausių pasaulio žaidėjų ir kurį laimėjo Borislavas Ivkovas ir Volfgangas Ulmanas, surinko 12 taškų iš 19 galimų ir pasidalijo 3–4 vietas. Su 9½ iš 15 buvo 3-ias Mar del Platoje 1966 m.; čia nugalėjo Vasilijus Smyslovas. Kartu su Vlastimilu Hortu, surinkę po 6½ taško iš 9 galimų, nugalėjo Kečkemete 1966 m. Tais pačiais metais Santa Monikoje, kur dalyvavo 7 iš 16 geriausių tuometinių pasaulio šachmatininkų ir kuriame aplenkęs Robertą Fišerį, nugalėjo Borisas Spaskis, surinko 9½ taško iš 18 galimų ir pasidalijo 3-4 vietas. Trečias buvo 1966 m. Palma de Maljorkoje, kur surinko 10 iš 15 galimų (turnyre nugalėjo Michailas Talis). 1967 m. L. Portišas, surinkęs 8 taškus iš 11 ir aplenkęs Aleksandrą Kotovą, laimėjo Amsterdamo IBM turnyrą. 1967 m. turnyre Maskvoje, kur dalyvavo 12 žaidėjų iš 33 geriausių to metų pasaulio šachmatininkų, surinkęs 9½ taško iš 17 galimų, pasidalijo 6-8 vietas. Šiame turnyre, kurį lqimėjo Leonidas Šteinas, jis nugalėjo pasaulio čempioną Tigraną Petrosianą. 1967 m. Palma de Maljorkoje, kur dalyvavo 7 iš 30 geriausių to meto pasaulio šachmatininkų ir kurį laimėjo Bentas Larsenas, su 11½ taško iš 17 galimų, užėmė ketvirtąją vietą. Veik an Zee turnyre 1968 m, kur pirmas buvo Viktoras Korčnojus, surinko 9 taškus iš 15 galimų ir pasidalijo 2-4 vietas. 1968 m. turnyre Monte Karle, kur dalyvavo 5 iš 16 geriausių pasaulio šachmatininkų ir kurį laimėjo Bentas Larsenas, L. Portišas pasidalijo 6-8 vietas. Vienas iš aukščiausių L. Portišo karjeros pasiekimų buvo 1968 m. Skopėje-Ochride, kur jis aplenkė Jefimą Gelerį, Levą Polugajevskį ir Vlastimilą Hortą ir surinkęs 14 taškų iš 19, užėmė pirmąją vietą.

Sėkmingiausi turnyriniai metai[taisyti | redaguoti kodą]

Sėkmingiausi metai buvo 1969 m. Tais metais jis, surinkęs 11½ taško iš 15 ir 1,5 taško aplenkęs artimiausią varžovą laimėjo Amsterdamo IBM turnyrą. 1969 m. Veik an Zee turnyre (po nugalėtojų Michailo Botviniko ir Jefimo Gelerio), su 10 taškų iš 15, pasidalijo 3-4 vietas. 1969 m., kartu su V. Smyslovu, surinkę po 8 taškus iš 11 galimų, pasidalijo 1-2 vietas Monte Karlo turnyre. Aplenkęs Volfgangą Ulmaną, Vasilijų Smyslovą, and Svetozarą Gligorićių, su 7 taškais iš 9 galimų užėmė pirmąją vietą 1969/1970 m. Heistingso turnyre. 1970 m. Budapešte vykusiame turnyre, kurį laimėjo Paulius Keresas, surinkęs 8 iš 15, pasidalijo 5-6 vietas. L. Portišas laimėjo 1970/1971 m. Heistingso turnyrą, surinkęs 6 taškus iš 9 ir aplenkęs Vlastimilą Hortą, Svetozarą Gligorićių, and Volfgangą Ulmaną. 1971 m. Amsterdamo IBM turnyre, kurį laimėjo Vasilijus Smyslovas, surinkęs 9 taškus iš 15 galimų ir pasidalijo 2-4 vietas.

Pretendentas į prizines vietas[taisyti | redaguoti kodą]

Dalyvaudamas nuo 1972 m. tarptautiniuose šachmatų turnyruose buvo vienas iš pretendentų į pirmąją vietą ar prizininkus. Jis laimėjo turnyrą Veik an Zee, kuriame dalyvavo 6 žaidėjai iš 25 geriausių to meto pasaulio šachmatininkų, surinkęs 10½ taško iš 15 galimų ir aplenkęs Artūrą Pomarą, Valterį Brauną, Vlastimilą Hortą, and Vasilijų Smyslovą. 1972 m., surinkęs 12 taškų iš 15 nugalėjo Las Palme, aplenkdamas Bentą Larseną, Vasilijų Smyslovą, ir Deividą Bronšteiną. 1972 m. Tysaido turnyrą, kurį laimėjo Bentas Larsenas, baigė trečias surinkęs 9½ taško iš 15 galimų. L. Portišas pasidalijo 1-3 vietas su Anatolijumi Karpovu ir Tigranu Petrosianu turnyre San Antonijuje, kuriame dalyvavo 8 iš 25 geriausių pasaulyje. Jis šiame turnyre surinko 10,5 taško iš 15 galimų. Palma de Maljorkoje 1972 m. , kur nugalėjo Oskaras Panno ir Ljubomiras Ljubojevičius, surinko 10 taško iš 15 ir pasidalijo 3-4 vietas. Laimėjo Vidmaro atminimo turnyre Lublianoje- Portorože 1973 m. surinkęs 12½ taško iš 17 galimų. [3]

Hobi[taisyti | redaguoti kodą]

Jo hobi – muzika. Vaikystėje grojo smuiku, vėliau susidomėjo klasikine muzika, operų arijų dainavimu. Puikus baritonas. Jo repertuare Bethoveno, Šuberto, Hugo Volfo dainos, Vagnerio operų arijos. „Klasikinė muzika – neįprastai turtinga, kaip ir šachmatai“,- sako L. Portišas [34], [35]

Šachmatų kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidimo stilius[taisyti | redaguoti kodą]

L. Portišas, žurnalisto paklaustas, „koks jo žaidimo stilius?“ atsakė: „Pozinis. Visada buvo pozicinis“. [36] Dar manoma, kad L. Portišas – universalaus stiliaus šachmatininkas, tobulai įsisavinęs šachmatų varžybų metodus. Teikdamas pirmenybę paprastoms padėtims, jis nevengia ir sudėtingų, o jas žaisdamas panaudoja gilias idėjas, taktinį išradingumą, aukštą techninį meistriškumą. „Puikiai jaučia inciatyvą, ….nesitenkina radęs gerą ėjimą, bet pastoviai ieško stipriausiojo…“ (Michailas Talis). [1]

Knygos[taisyti | redaguoti kodą]

Kartu su Balašu Šarkozi parašė knygą: „600 pabaigų“ kurioje nagrinėjamos šachmatų partijų pabaigos. Ši vertinga knyga išversta ir į kitas kalbas. [37]

Vertinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal Jeff Sono „Chesmetric“ reitingavimo sistemą, L. Portišas 1980 m. 8 atskirus mėnesius buvo 3-ias pasaulyje. [38]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С. 312–313 ISBN 5-85270-005-3.
  2. Хайтун Й. Гроссмейстер Портиш. Москва: Физкультура и спорт, 1977 с. 6-7.
  3. 3,0 3,1 Хайтун Й. Гроссмейстер Портиш. Москва: Физкультура и спорт, 1977 с. 218–220.
  4. http://www.mark-weeks.com/chess/zonals/1960-63.htm
  5. http://www.mark-weeks.com/chess/6163$iix.htm
  6. http://www.mark-weeks.com/chess/6466$iix.htm
  7. http://www.mark-weeks.com/chess/6769$iix.htm
  8. http://www.mark-weeks.com/chess/7072$iix.htm
  9. http://www.mark-weeks.com/chess/73752iix.htm
  10. http://www.mark-weeks.com/chess/76781iix.htm
  11. http://www.mark-weeks.com/chess/79812iix.htm
  12. http://www.mark-weeks.com/chess/82843iix.htm
  13. http://www.mark-weeks.com/chess/85873iix.htm
  14. http://www.mark-weeks.com/chess/88902iix.htm
  15. http://www.mark-weeks.com/chess/9193$iix.htm
  16. http://www.mark-weeks.com/chess/9496fiix.htm
  17. http://www.mark-weeks.com/chess/6466$cix.htm
  18. http://www.mark-weeks.com/chess/6769$cix.htm
  19. http://www.mark-weeks.com/chess/7375$cix.htm
  20. http://www.mark-weeks.com/chess/7678$cix.htm
  21. http://www.mark-weeks.com/chess/7981$cix.htm
  22. http://www.mark-weeks.com/chess/8284$cix.htm
  23. http://www.mark-weeks.com/chess/8587tcix.htm
  24. http://www.mark-weeks.com/chess/8890$cix.htm
  25. http://www.olimpbase.org/statisticsy/all_id12.html
  26. http://www.olimpbase.org/1956y/1956hun.html
  27. http://www.olimpbase.org/1957y/1957hun.html
  28. http://www.olimpbase.org/1958y/1958hun.html
  29. http://www.olimpbase.org/1959y/1959hun.html
  30. http://www.olimpbase.org/players/lhnzltxf.html
  31. http://www.olimpbase.org/players/lhnzltxf.html
  32. 32,0 32,1 http://www.olimpbase.org/playerse/lhnzltxf.html
  33. http://www.olimpbase.org/1985t/1985id01.html
  34. http://www.chessninja.com/boards/ubbthreads.php?ubb=showflat&Number=52585
  35. http://en.chessbase.com/Home/TabId/211/PostId/4007890/a-talk-with-legendary-lajos-portisch-part-ii.aspx
  36. http://en.chessbase.com/Home/TabId/211/PostId/4007887/a-talk-with-legendary-lajos-portisch-part-i.aspx
  37. Портиш Л., Шаркози Б. 600 окончаний. Москва: Физкультура и спорт, 1979. с. 237.
  38. http://chessmetrics.com/cm/CM2/PlayerProfile.asp?Params=199510SSSSS3S103368000000111000000000024610100

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]