Šveicariškoji sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šveicariškoji sistema - sporto turnyrų organizavimo sistema, kai stengiamasi, kad kiekviename rate susitiktų panašaus pajėgumo žaidėjai (surinkę tiek pat taškų, arba bent panašų jų skaičių). Pirmą kartą ši sistema panaudota 1895 m. šachmatų turnyre Ciuriche, Šveicarijoje (nuo to ir pavadinimas).

Šveicariškosios sistemos pranašumas yra tas, kad turnyre gali dalyvauti daug žaidėjų (kaip ir naudojant vieno minuso sistemą), bet pralaimėjusieji neiškrenta. Ji paprastai naudojama, kai dalyvių yra bent 20.[1]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Е. Я. Гик "Шахматы и математика", "Наука", 1983