Paul Keres

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paul Keres
Paul Keres.jpg
Pilnas vardas Paulius Keresas
Šalis Estijos vėliava Estija
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Gimė 1916 m. sausio 7 d.
Narva, Rusijos Imperija
Mirė 1975 m. birželio 5 d. (59 metai)
Helsinkis
Titulas Didmeistris

Paulius Keresas (est. Paul Keres; 1916 m. sausio 7 d. Narvoje, Estija – 1975 m. birželio 5 d.) – Estijos ir Tarybų Sąjungos šachmatų didmeistris. P. Keresas laikomas stipriausiu šachmatininku, niekada nekovojusiu dėl pasaulio čempiono vardo. Dėl šios priežasties kritikai jį vadina šachmatų princu.

1938 m. P. Keresas gavo teisę kovoti dėl pasaulio čempiono vardo su Aleksandru Aliochinu. Tačiau didmeistrių mačas neįvyko dėl Antrojo pasaulinio karo. Vėliau P. Keresui dar keturis kartus nepavyko patekti į pasaulio šachmatų čempionatą – atrankos turnyruose jis likdavo antras.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Žaisti šachmatais P. Keresą išmokė tėvas ir vyresnysis brolis. Mažame miestelyje trūko šachmatų literatūros, todėl užrašyti ėjimus jis išmoko skaitydamas vietos laikraštį, kuriame buvo publikuojami šachmatų uždaviniai. Jaunystėje garsėjo tiksliomis ir aštriomis atakomis.

Mokydamasis mokykloje, jis tris kartus tapo Estijos berniukų čempionu – 1930, 1932 ir 1933 m. Universitete P. Keresas pamėgo korespondencinius šachmatus.

1937–1941 m. P. Keresas Tartu universitete studijavo matematiką. Savo aukštąją mokyklą jis atstovavo įvairiuose tarpuniversitetiniuose šachmatų turnyruose.

Atšauktas mačas[taisyti | redaguoti kodą]

1938 m. P. Keresas laimėjo vadinamąjį pretendentų turnyrą Olandijoje ir gavo teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo su tuometiniu čempionu Aleksandru Aliochinu. Tačiau tuo metu prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. P. Kereso tėvynę Estiją 1940–1941 metais okupavo Tarybų Sąjunga ir derybos su A. Aliochinu dėl mačo sąlygų nutrūko.

Pavojingos aplinkybės[taisyti | redaguoti kodą]

Antrojo pasaulinio karo metais Estija buvo okupuota Rusijos, paskui Vokietijos, vėl Rusijos. Vokiečių okupacijos metais P. Keresas dalyvavo daugelyje šachmatų turnyrų Europoje. 1944 m. sovietams pakartotinai okupavus Estiją, didmeistris nesėkmingai bandė pabėgti. Dėl šio mėginimo P. Keresas sulaukė KGB grasinimų ir baiminosi dėl savo gyvybės.

P. Keresui pavyko išvengti tremties, tačiau jo sugrįžimas į pasaulinę šachmatų areną buvo atidėtas dėl politinių priežasčių. Tarptautiniuose turnyruose didmeistris vėl pasirodė 1946 m. Tačiau ir tuomet jis buvo stebimas.

Manoma, kad ne vieną svarbią partiją prieš Tarybų sąjungos didmeistrius jis specialiai pralaimėjo arba sužaidė lygiosiomis tam, kad išliktų „politiškai korektiškas“ ir saugus. Taip galėjo nutikti dėl sovietinės valdžios pageidavimų, jog garbingiausi titulai atitektų rusams.

Tolesnė karjera ir mirtis[taisyti | redaguoti kodą]

19481965 m. P. Keresas dalyvavo 1948 m. mače turnyre dėl pasaulio čempiono vardo ir penkiuose Kandidatų turnyruose: (1950 m., 1953 m., 1956 m., 1959 m., 1962 m. ir 1965 m. Kandidatų mače norėdamas iškovoti teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo. Keturiuose Kandidatų turnyruose liko antras.

Vėliau tris kartus tapo Tarybų Sąjungos čempionu – 1947 m. laimėjo čempionatą Leningrade, 1950 m. triumfavo Maskvoje, 1951 m. dar sykį tapo čempionu Maskvoje.

P. Keresas mirė Helsinkyje 1975 m. nuo širdies smūgio, vykdamas namo iš laimėto turnyro Vankuveryje, Kanadoje. Didmeistrio laidotuvėse Estijoje dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Atminimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pašto ženklas su P. Keresu
  • P. Kereso portretas yra įamžintas ant 5 Estijos kronų banknoto. Jis yra vienintelis šachmatininkas pasaulyje, kurio atvaizdas puošia valiutą.
  • Didmeistriui atminti Taline yra pastatytas paminklas, jo vardu pavadinta gatvė.
  • 2000 metais P. Keresas buvo išrinktas geriausiu per visą šimtmetį Estijos sportininku.
  • P. Keresas yra vienintelis šachmatininkas, kurio atminimui kasmet vyksta du turnyrai – vienas Estijoje, o kitas Kanadoje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]