Bledas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bledas
slovėn. Bled
Bled Overview.JPG
Miestą supantis Bledo ežeras

Bledas
46°22′7.69″N 14°6′50.31″E / 46.3688028°N 14.113975°E / 46.3688028; 14.113975 (Bledas)Koordinatės: 46°22′7.69″N 14°6′50.31″E / 46.3688028°N 14.113975°E / 46.3688028; 14.113975 (Bledas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Slovėnijos vėliava Slovėnija
Savivaldybė: Bledo savivaldybė
Gyventojų (2002): 5 252
Altitudė: 507,7 m
Tinklalapis: www.bled.si
Commons-logo.svg Vikiteka: BledasVikiteka

Bledas (slovėn. Bled, vok. Veldes) – miestas šiaurinėje Slovėnijoje, Gorenskos regione, Julijos Alpėse; savivaldybės centras. Šalia miesto telkšo Bledo ežeras. Miestas yra populiarus kurortas.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1004 m. Ueldes (1011 m. Veldes) vardu. Pavadinimo kilmė nėra žinoma, bet, manoma, kad pavadinimas kilęs iš senosios slavų kalbos. Vokiškas pavadinimas Veldes, manoma, buvo pasiskolintas iš senosios slovėnų k. (Beldъ) 800 m., arba kilo iš to paties rašytinio šaltinio sen. slavų kalba kaip ir Slovėnijos pavadinimas.[1][2]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Krainos markai priklausęs Bledo miestas minimas nuo 1004 m. Bledo pilis paminėta 1011 m. akte, kurio sąlygomis imperatorius Henrikas II ją perdavė Brikseno vyskupui Adalberonui. Kartu su Kraina, Bledas atiteko Rudolfo I valdžion, kuomet šis 1278 m. Marchfeldo mūšyje nugalėjo Otokarą II. 13641919 m. buvo Krainos kunigaikštystės sudėtyje, išskyrus laikotarpį nuo 1809 iki 1816 m., kai priklausė Napoleono I suformuotoms Ilyrijos provincijoms.

1918 m. iširus Austrijai-Vengrijai, Bledas atiteko Jugoslavijos karalystei ir tapo Karadžiordževičių giminės vasarine rezidencija. Tęsdamas šią tradiciją, Jugoslavijos vadovas Josifas Broz Titas 1947 m. mieste įkūrė savo rezidenciją.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

1966, 1979, 1989 ir 2011 m. miesto apylinkėse vyko pasaulio irklavimo čempionatas.

1961 m. mieste įsikūrusiame Grand Hotel Toplice viešbutyje vyko vieni svarbiausių tarptautinių šachmatų turnyrų istorijoje. 2002 m. mieste buvo surengta 35-oji Šachmatų olimpiada.

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Snoj, Marko. 2009. Etimološki slovar slovenskih zemljepisnih imen. Ljubljana: Modrijan and Založba ZRC, p. 65.
  2. Bezlaj, France (ed.). 1977. Etimološki slovar slovenskega jezika, vol. 1, A–J. Ljubljana: SAZU, p. 26.