Bijotai

Koordinatės: 55°28′01″š. pl. 22°34′41″r. ilg. / 55.467°š. pl. 22.578°r. ilg. / 55.467; 22.578 (Bijotai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bijotai
{{#if:
D. Poškos baublys
Bijotai
Bijotai
55°28′01″š. pl. 22°34′41″r. ilg. / 55.467°š. pl. 22.578°r. ilg. / 55.467; 22.578 (Bijotai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybės vėliava Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Bijotų seniūnija
Gyventojų (2021) 204
Vikiteka Bijotai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bijõtai
Kilmininkas: Bijõtų
Naudininkas: Bijõtams
Galininkas: Bijotùs
Įnagininkas: Bijõtais
Vietininkas: Bijõtuose

Bijotai – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 7 km į šiaurę nuo Skaudvilės, prie automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Seniūnijos centras. Per kaimą teka Ančios intakas Pela. Veikia biblioteka, paštas (LT-75011), medicinos punktas, buvusi Bijotų Dionizo Poškos pagrindinė mokykla, lurdas,[2] D. Poškos baublių muziejus, įkurtas 1945 m. (Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys), gamtos paminklas Bijotų ąžuolas, N. Paškevičiaus dvaro parkas, 1 km į rytus yra Bardžių vandens malūnas. Bijotų seniūnaitijos centras yra Cipkiškiuose.

Lurdo grota

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1558 m. Bardžių-Mikniškių dvarelį pasidalino Beata Paškevičienė ir jos sesuo. Paškevičienei atitekusią dalį imta vadinti jos vardu (tarmiškai Bijata) – Bijotais (asmenvardinis vietovardis).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas „Laisvės varpas“

Bijotų dvaras, vadintas Bardžiais (Bardžių dvaras), minimas nuo XVI a. Jis priklausė Poškų-Paškevičių giminei. 1558 m. Bardžių-Mikniškių dvarelį pasidalino Beata Paškevičienė ir jos sesuo. 17901791 m. šio dvaro centrą ir aplinkines žemes iš kelių savininkų supirko rašytojas Dionizas Poška, dvare gyvenęs 17901830 m. Dalį įsigytų valdų jis neilgai trukus perleido savo tėvui. Kadangi santaikos tarp tėvo ir sūnaus nebuvo, netrukus atsirado du dvarai ir du pavadinimai: D. Poška valdė Bardžius, o jo tėvas, vėliau jo netikras sūnus Norbertas Paškevičius – Bijotus. 1812 m. tūkstantmečio ąžuolo kamiene D. Poška įrengė pirmąjį Lietuvos istorijos muziejų. 1847 m. abu dvarus nupirko Volmeriai. Jų šeimininkavimo laikotarpiu dauguma D. Poškos dvaro pastatų nugriauti. XIX a. minimas Bardžių dvaras Raseinių apskrities Skaudvilės valsčiuje.[3]

XX a. vykdant žemės reformą, Bijotų dvaro žemės išdalytos, jose įsikūrė keli kaimai. 1919 m. įkurta pradžios mokykla, 19491999 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, dabar pagrindinė. Bardžių dvarvietėje 1935 m. pastatytas naujas pradinės mokyklos pastatas, mokyklai suteiktas D. Poškos vardas, sovietmečiu laikinai panaikintas. TSRS okupacijos metais buvo D. Poškos kolūkio centrinė gyvenvietė,[4] restauruotas senasis D. Poškos malūnas.

2010 m. birželio 3 d. patvirtintas Bijotų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m. Skaudvilės valsčius Raseinių apskritis
19191950 m. Tauragės apskritis
19501962 m. Poškos apylinkės centras Skaudvilės rajonas
19621986 m. Šilalės rajonas
19861995 m. Upynos apylinkė
1995 Bijotų seniūnijos centras Šilalės rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1984 m.[10]
28 62
(dvare)
39 90 108 148
1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] - -
205 258 217 204 - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bijotuose 1962 m. vasario 8 d. gimė chemikas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Getautis.
  • Bijotų dvaro Padvarių kaimelyje 1938 m. sausio 16 d. gimė folkloristas, vertėjas ir finougristas, Nacionalinės Jono Basanavičiaus ir literatūrinės D. Poškos premijų laureatas, akademinės Suomių literatūros draugijos narys-korespondentas profesorius, habilituotas daktaras Stasys Skrodenis

D. Poškos baublys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkėse augo daug ąžuolų. Vieną jų, jau džiūstantį, 1812 m. rašytojas Dionizas Poška valstiečiams liepė nukirsti – tai buvo bene 1000 metų ąžuolas (12,5 m apimties).[15] Vyrai darbavosi visą dieną. Po to medis supjaustytas į tris dalis. Storiausios nuopjovos vidų, kad būtų lengviau tempti, išskaptavo ir nuritino D. Poškos dvarelio link. Atsiritinęs į savo kiemą, rašytojas įsirengė altaną. Uždėjęs šiaudinį stogą, iškirtęs langus, įstatęs duris jis ąžuolo kamiene įsirengė kambarėlį, kurį pavadino Baubliu. Rašytojas įkūrė pirmąjį lietuvių kraštotyros muziejų. Apie jį rašė Adomas Mickevičius poemoje „Ponas Tadas“. Vėliau šalia jo pastatytas dar vienas baublys. 1828 m. Baublius aplankė VU profesorius J. Loboika.

1930 m. šalia pradėta statyti mokykla, Baubliams buvo pastatytos laikinos pašiūrės, supilti atminimo kalneliai (pažymint D. Poškos ir Vytauto Didžiojo mirties metines). Sovietmečiu tapo memorialiniu ansambliu. 1971 m. ant Baubliai konservuoti, 1971 m. uždėti stikliniai ir metaliniai gaubtai (architektai N. Lagunavičienė ir V. Gabriūnas). Baubliai įsikūrę ant kalvos, kur senovėje buvo Bardžių dvaras.

Šalia didžiųjų Baublių gyventojai vėliau yra padarę ir du mažus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/zemaiciu-kriksto-jubiliejui-pastate-lurda/160102 Archyvuota kopija 2016-06-10 iš Wayback Machine projekto.
  3. Bardzie (3) Bijaty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 85 psl. (lenk.)
  4. Bijotai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 717 psl.
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. BijotaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 227 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Bijotai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 248
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  15. „O Bijotuose labai gražiai tebegyvena Dionizas Poška“. manokrastas.lt. 2015-09-06. Suarchyvuotas originalas 2016-04-11. Nuoroda tikrinta 2016-04-11. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2016-04-10 siūlomas (pagalba)
  • Bijotai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 172 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Košiai
Girdiškė – 4 km
Upyna – 9 km
ŠILALĖ – 30 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kryžkalnis – 7 km
Poškakaimis
SKAUDVILĖ – 8 km