Padievaičio piliakalnis
| Padievaičio piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Padievaičio piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šilalės rajonas | ||
| Seniūnija | Kvėdarnos seniūnija | ||
| Aukštis | 12-16 m | ||
| Plotas | 55x8-10 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio I p.-XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1902, 1964 | ||
Padievaičio piliakalnis arba Kvėdarnos piliakalnis – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos, Jūros kairiajame krante, prie jos santakos su Vėžos (kitaip – Druskio, Druskinės) upeliu. Registro kodas A725K1P.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš pietvakarių piliakalnį juosia Jūra, iš pietų ir rytų – Vėžos slėnis, šiaurinėje pusėje – aukštuma. Šlaitai statūs, 12–16 m aukščio. Aikštelė 55 m ilgio ir 8–10 m pločio, jos pietvakarinis kraštas nuslinkęs į Jūrą. Aikštelėje yra kultūrinis sluoksnis. Piliakalnį nuo aukštumos skiria 4,5 m aukščio pylimas, už kurio yra 8 m pločio ir 1,5 m gylio griovys.
Į šiaurę nuo piliakalnio, už šiaurinėje pašlaitėje esančio griovio, tarp Jūros ir Vėžos slėnių, yra buvusi 77 m ilgio priešpilio aikštelė, jos pietinis galas 50 m, šiaurinis – 90 m pločio, kultūrinis sluoksnis suardytas ariant. Iš šiaurės ją juosia apie 90 m ilgio griovys. Į šiaurę nuo priešpilio ir į rytus nuo piliakalnio, Vėžos kairiajame krante, yra senovinės gyvenvietės liekanų.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1902 m. piliakalnį aprašė Liudvikas Kšivickis, 1964 m. jo žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Lietuvos istorijos institutas. L. Kšivickis griūvančiame pietvakariniame šlaite aptiko daug degėsių ir apdegusio molio. Vėliau rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad piliakalnyje stovėjo Kvėdarnos arba Gedimino pilis, kuri priklausė Žemaitijos gynybinei sistemai, 1329 m. sunaikinta kryžiuočių.[1] Prie piliakalnio, slėnyje, Vėžos kairiajame krante, yra Padievaičio akmuo, vadinamas Velnio Sostu. Akmens skersmuo yra 1,5 m, turi pusapvalų įdubimą viename krašte.[2]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Norgėlų piliakalnis 20 km | Stalgėnų piliakalnis 33 km | Šiuraičių piliakalnis 22 km |
| |||||||
| Jomantų piliakalnis 27 km Šiūraičių piliakalnis 25 km |
|
Padievyčio piliakalnis 17 km Rūbaičių piliakalnis 13 km | |||||||||
| Žakainių piliakalnis 20 km | Pakisio piliakalnis 10 km Lileikėnų piliakalnis 10 km |
Pavėžio piliakalnis 2 km Rubinavo piliakalnis 12 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Padievaičio piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 375 psl.
- ↑ „Šilalės rajono savivaldybė - Lankytinos vietos“. silale.lt. 2011-01-16. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.