Kaltinėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Kaltinėnai
Kaltinėnai.JPG
Kaltinenuherbas.png

Kaltinėnai
Koordinatės 55°34′01″N 22°27′22″E / 55.567°N 22.456°E / 55.567; 22.456 (Kaltinėnai)Koordinatės: 55°34′01″N 22°27′22″E / 55.567°N 22.456°E / 55.567; 22.456 (Kaltinėnai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija Kaltinėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 835 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: KaltinėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kal̃tinėnai
Kilmininkas: Kal̃tinėnų
Naudininkas: Kal̃tinėnams
Galininkas: Kal̃tinėnus
Įnagininkas: Kal̃tinėnais
Vietininkas: Kal̃tinėnuose

Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Šilalės-Kelmės kelio ir Žemaičių plento, Žemaičių aukštumos priekalnėje.

Iš Kaltinėnų eina keliai į Kražius, Užventį, Varnius, Šilalę. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-75044).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Į pietus nuo Kaltinėnų yra Pagrybio piliakalnis, dar vadinamas Skuburlės kalnu, į šiaurės vakarus – Pilių piliakalnis, dar vadinamas Kepaluškalniu. 7 km nuo Kaltinėnų yra Medvėgalio piliakalnis – aukščiausias Žemaitijoje.

Praeityje Kaltinėnų ir Medininkų žemės buvo daugelio Kryžiuočių ordino žygių į Žemaitiją galutinis tikslas. Kaltinėnai minimi XIII–XIV a. kryžiuočių kronikose. 1365 m. vyko mūšis su kryžiuočiais. XIV a. kelių į Žemaitiją aprašymuose net 4 keliai veda į Kaltinėnų žemę (terra Kalctene, minima 1370 m.). 1375 m. Kaltinėnų kraštas eilinio kryžiuočių antpuolio metu buvo žiauriai nusiaubtas, tačiau žemaičiai, pasiviję užpuolikus, miške juos sumušė.

Kaltinėnų bažnyčia buvo viena pirmųjų Žemaitijoje. Lietuvos valdovas Vytautas ją pastatyti įsakė 1416 m. Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Kaltinėnai priklausė Žemaičių vyskupui. 1511 m. minimas Kaltinėnų dvaras, 1524 m. miestelis. XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kaltinėnai nukentėjo per karus. 1702 m. suteikta prekymečių privilegija. Nuo 1777 m. veikė parapinė, vėliau pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, 19491951 m. septynmetė, nuo 1951 m. vidurinė, nuo 2009 m. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.

XIX a. pastatyta sinagoga. Miestelyje buvo pašto stotis. XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Kaltinėnų į Tverus žymėta žymi kūlgrinda – Sietuva. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kaltinėnų apylinkėse platino A. Bytautas, K. Cieplinskas ir kiti. 1905 m. pabaigoje Kaltinėnų apylinkių valstiečiai išvaikė carinę ir išrinko naują valsčiaus valdybą.

Nuo XIX a. pradžios iki 1950 m. Kaltinėnai buvo valsčiaus, 1950–1995 m. apylinkės centras, bandymų stoties eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. Po Antrojo pasaulinio karo Kaltinėnų apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ir Kęstučio apygardos partizanai. 1949 m. įkurta biblioteka, 1954 m. kultūros namai, dab. jaunimo centras, yra parapijos senelių slaugos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, reabilitacijos ir sveikatingumo centras, Dvasingumo parkas. Veikia Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis. [3]

2009 m. patvirtintas Kaltinėnų herbas. [4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia – 1950 m. Kaltinėnų valsčiaus centras
1950–1995 m. Kaltinėnų apylinkės centras
po 1995 m. Kaltinėnų seniūnijos centras


Kaltinėnų gatvelė
Vaizdas iš viršaus
Tautos prisikėlimo kryžius
Kapinės

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio vardas yra senas, todėl jo kilmę sunku atsekti. Manoma, kad jis galėjęs kilti nuo asmenvardžio (pvz., pavardės Kaltėns, Kaltinas, Kaltenis, Kaltienius ir kt.).

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1993 m. po 1986 m. gaisro, archit. R. Andriuškevičius ir kt. Originalaus altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio Alfonso Vauros Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Bažnyčioje pastatyti skaitmeniniai vargonai. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia Vytauto Švarlio vitražai-stotys.

  • Medinė sinagoga, XIX a.
  • Senosiose kapinėse:
  • Naujosiose kapinėse – 1947 m. Kareivių kaime žuvusių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų kapas.

Tautos prisikėlimo kryžius[taisyti | redaguoti kodą]

1990 m. vietiniam Kaltinėnų bažnyčios klebonui Petrui Linkevičiui inicijuojant pastatytas baltas Tautos prisikėlimo kryžius, kuris yra aukščiausias kryžius Lietuvoje.[reikalingas šaltinis] Kryžiaus aukštis 20 metrų (autorius – kaunietis menininkas Juozas Rupšys). Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų, kurios iškaltos įvairių Lietuvos menininkų iš akmens dalis.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

1638 m. buvo 72, 1733 m. – 15, 1827 m. – 27 kiemai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2001 m.
1841 m. 1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.
493 202 787 660 735
1977 m. 1979 m.sur. 1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
772 931 869 844 835
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Netoli Kaltinėnų, Kutalių kaime, gimė ir užaugo Lietuvos prezidentas (19201926 m.) Aleksandras Stulginskis. Kaltinėnų kapinėse ilsisi rašytojo Dionizo Poškos (1764–1830) palaikai, ant kapo – granitinis obeliskas su lietuvišku ir lenkišku tekstu.

Kaltinėnai buvo viena lankomiausių kunigaikščio Gedimino vietų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Колтыняны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 697 psl. (rus.)
  3. Algimantas Miškinis. Kaltinėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 235 psl.
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=344268
  5. Algimantas Miškinis ir kt. Kaltinėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 189-190 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png LAUKUVA – 17 km
Bilionys – 11 km
Palentinis – 11 km
Radiškė – 3 km
Blank-50px.png
ŠILALĖ – 19 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pelkės – 1 km
KRAŽIAI – 16 km
Pagrybis – 5 km
Upyna – 14 km
Gineikiai – 4 km
Kryžkalnis – 18 km