Kordobos kalifatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
al-Idārisah خلافة قرطبة‎
Kordobos kalifatas
buvęs kalifatas
Black flag.svg
756 – 1031 Blank.png
Location of
Kalifato teritorija apie 1000 m.
Sostinė Kordoba
Valdymo forma monarchija
Kalifai
 756–788 Abd ar-Rachmanas I
 1026–1031 Hišamas III
Era Viduramžiai
 - Atsiskiria nuo Abasidų 756
 - Subyra 1031 m.
Valiuta Dinaras (moneta)

Kordobos kalifatas (kitaip Kordobos valstybė, iki 929 m. – Kordobos emyratas) – musulmonų valstybė Pirėnų pusiasalyje, gyvavusi 9291031 m. Sostinė – Kordoba. Ją valdė Omejadų dinastijos atšaka, vadinama Kordobos Omejadais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Atsirado iš 756929 m. gyvavusio Kordobos emyrato, kurį įkūrė Abd ar Rachmanas I valdovui iš Omejadų dinastijos Abd ar Rachmanui III pasiskelbus kalifu. Apėmė Pirėnų pusiasalio didžiąją dalį, pusiasalio šiaurėje buvo įsikūrusios krikščionių valstybės Astūrija ir Navara.

Visuomenė[taisyti | redaguoti kodą]

Kordobos kalifato visuomenės daugumą sudarė musulmonai arabai, berberai ir krikščionys. Musulmonų diduma atsikėlė VIII a. kaip užkariautojai. Vietos gyventojai ispanoromėnai, vestgotai, daugiausia buvo krikščionys, dalis jų priėmė islamą. Vergai daugiausia buvo įvežami iš Afrikos ir Europos. Daugelis jų čia gaudavo laisvę. Arabų laikais pusiasalyje apsigyveno žydų, jie dažniausiai vertėsi amatais ir prekyba. Žydai ir krikščionys turėjo religinę autonomiją, bet patyrė didelę arabų kultūros įtaką.

Kalifate plėtojosi miestai, amatai, prekyba. Plito naujos žemės ūkio kultūros (ryžiai), technika (drėkinamoji žemdirbystė). Plėtojosi astronomija, istoriografija, literatūra, matematika, medicina. Kordobos kalifatas buvo viena labiausiai išsivysčiusių to meto Europos valstybių. Tačiau religinė ir etninė nesantaika, diduomenės maištai, nuolatiniai karai su krikščionimis silpnino valstybę.

Santvarka[taisyti | redaguoti kodą]

Kordobos kalifatas 1031 m., po suirimo

Kordobos kalifatas buvo centralizuota Rytų tipo despotija. Administracijai dažniausiai vadovavo chadžibai (kamerherai), pagal reikšmingumą pirmieji po kalifų. Kordobos kalifatas dažnai kariavo su krikščioniškomis pusiasalio valstybėmis (Rekonkista). Žymiausi valdovai: Abd ar Rachmanas III (912–961 m.), al Hakamas II (961–976 m.).

1009 m. prieš kalifą Hišamą II sukilus jo sūnui, valstybėje prasidėjo kovų dėl valdžios ir suiručių laikotarpis. Sostą užimdavo tai vienas, tai kitas valdančiosios dinastijos narys. XI a. pradžioje Kordobos kalifatas pamažu suskilo į keletą mažų valstybių.[1]

Kordobos valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Ispanija-orn.png
Ispanijos istorija
Iberai, Keltiberai
Romos imperija (Hispania)
Svebai, Vandalai, Alanai
Vestgotai
Al-Andalusija
Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada
Rekonkista
Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, Katalonija, Kastilija
Ispanijos karalystė:
Habsburgai > Burbonai
Ispanijos nepriklausomybės karas
Pirmoji Respublika
Monarchijos restauracija
Antroji Respublika
Pilietinis karas > Franko diktatūra
Demokratinė Ispanija

Emyrai (756–929)[taisyti | redaguoti kodą]

Kalifai (929–1031)[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kordobos kalifatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 586 psl.